Tiesa, problemų dėl alkoholio vartojimo turi ir šalys kaimynės, tokios kaip Rusija, Baltarusija, Moldova, Rumunija ir kt. Nors Lenkija, remiantis PSO statistika, yra tik keturioliktoje vietoje, šios šalies ekspertai pripažįsta, kad problemų dėl alkoholio vartojimo esama.
Problemų dėl alkoholio turi ir lenkai
Pristatydamas alkoholio vartojimo tyrimus Lenkijoje ir Europoje Lenkijos psichiatrijos ir neurologijos instituto mokslininkas Jacekas Moskalewiczius teigė, kad Europos regione alkoholio vartojimas išlieka labai aktualia problema ir dažnai jos paūmėjimai būna susiję su ekonomikos krize ar kitais negatyviais pokyčiais, turi labai negatyvių pasekmių psichinei sveikatai.
Mokslininkas pristatė alkoholio vartojimo tyrimą, kuris buvo atliktas keliolikoje Europos valstybių, tačiau jo rezultatai buvo išsamiai išanalizuoti septyniuose Europos regionuose: Graikijoje, Vengrijoje, Ispanijoje bei Katalonijos regione, Suomijoje, Portugalijoje, Kroatijoje.
Specialų klausimyną platinę tyrėjai domėjosi, kiek alkoholio namuose pagaminto alkoholio ir kiek iš užsienio parsivežto alkoholio gyventojai suvartojo per pastaruosius dvylika mėnesių.
„Kaip matyti iš apibendrintų tyrimo rezultatų, daugiau nei 24 procentus kroatai gauna iš vietos gamintojų ir daugiau nei 9 procentus atsiveža iš užsienio. Štai, pavyzdžiui, suomiai prisipažino daugiau nei 40 procentų suvartojamo alkoholio atsivežantys iš užsienio, o graikai apie 39 proc. suvartoja namų gamybos alkoholio“, – sakė J.Moskalewiczius.
Kalbėdamas apie alkoholio stiprumą, jis pabrėžė, kad iš viso šalyse suvartojamo alkoholio graikai suvartoja daugiausia spiritinių gėrimų, o portugalai – vyno.
Iš minėtų septynių valstybių neapskaityto alkoholio daugiausia suvartoja Lenkija ir Ispanijos gyventojai. Įdomu tai, kad klausiami apie alkoholio vartojimo įpročius būtent lenkai ir suomiai pateikė didelį procentą teigiamų atsakymų, tyrėjams pasidomėjus, ar jie linkę vartoti alkoholį nuo ryto.
„Neapskaitytas alkoholis skirtingose šalyse vertinamas labai skirtingai. Pavyzdžiui, Graikijoje pirkti iš kaimyno, o ne parduotuvėje yra vietinės kultūros dalis, o taip elgtis Lenkijoje yra ne tik nelegalu, bet ir gėda“, – komentuodamas statistikos įvairiose šalyse skirtumus sakė tyrėjas.
Estijoje situacija keičiasi
Konferencijoje dalyvavusi Estijos Tartu universiteto atstovė Kersti Parna teigė, kad Estijoje alkoholio vartojimas per pastarąjį dešimtmetį smarkiai kito, keitėsi tam tikros tendencijos. „Jeigu kalbame apie suvartojamo alkoholio kiekį, tenkantį vienam šalies gyventojui, tai pirmauja Lietuva, toliau – Latvija, o trečioji Estija“, – teigė ji ir pabrėžė, kad Skandinavijos šalys turi kuklesnę statistiką.
Anot pranešėjos, Estijoje 1996–2007 metais labai išaugo lengvojo alkoholio vartojimas, o nuo 2007-ųjų mažėjo stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas ir šiuo metu stebimas alaus vartojimo kilimas. Tiesa, Estijoje – to negalima pasakyti apie kitas Baltijos šalis – vis opesnė problema yra vadinamųjų surogatų vartojimas.
Estijoje įsigyti alkoholio negalima nuo dešimtos vakaro iki dešimtos ryto, be to, svaigalai neparduodami jaunesniems nei 18 metų asmenims. Anot pranešėjos, Estija taip pat aktyviai siekia pokyčių alkoholio vartojimo klausimais: įvesta reklamos ribojimų, uždrausta alkoholiu prekiauti degalinėse.
Vilniuje surengtas trijų dienų tarptautinis seminaras „Nuolatinė alkoholio našta Vidurio ir Rytų Europoje: naujausi duomenys ir matavimo problemos“, kuriame dalyvauja apie 50 Lietuvos ir tarptautinių ekspertų iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Kanados, Australijos, Tailando, Nyderlandų, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir kt. Mokslininkai siekia pasidalyti žiniomis ir patirtimi, įgyvendinant unikalius projektus alkoholio politikos srityje.
