– Kaip jūs pats sau atsakėte į klausimą, kodėl per pusmetį taip krito visuomenės pasitikėjimas jumis? – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ premjero S.Skvernelio paklausė žurnalistė Daiva Žeimytė.
– Manau, yra daug faktorių. Tai ir turėjo įvykti anksčiau ar vėliau, nes Vyriausybės misija nėra labai palanki, jeigu norima išspręsti problemas.
Juolab kad jos daug metų buvo nejudinamos, kad ir kokią sritį bepaimtume. 27 metus kai kur buvo leidžiama vegetuoti.
Premjeras Saulius Skvernelis atvirai: „Dažniausiai reikia saugotis savų“
Antai Seime svarstoma aukštojo mokslo pertvarka. Buvo idealios sąlygos per krizę padaryti struktūrines reformas – nepavyko. Po to kita Vyriausybė darė – irgi nepavyko. Situacija priėjo iki kritinės, mes tą problemą imame spręsti. Ir taip daugelyje sričių.
Natūralu, kad pasipriešinimas yra gana didelis, nes tai paliečia daugelio žmonių asmeninius, ir ne tik asmeninius, interesus.
Kitas svarbus dalykas kalbant apie reitingus, matyt, yra reakcija į prezidentės metinį pranešimą. Toliau – negalėtume pasidžiaugti labai didele žiniasklaidos meile. Tie visi dalykai susideda ir duoda rezultatą.
Tačiau nesureikšminau reitingų, kai jie buvo pakilę iki labai didelių aukštumų, nesureikšminu jų ir dabar, koncentruojuosi į konkrečius darbus.
– Tačiau sutikite, jog lengviau dirbti, kai pasitikima, kai esi mylimas.
– Galima diskutuoti įvairiai, bet tikrai negali būti, kad būsi visų mylimas.
Tikėtis objektyvaus vertinimo ir pagyrimų Vyriausybei būtų naivu. Aš tai vertinu labai pragmatiškai. Ne kartą kalbėjomės su mano pirmtaku Algirdu Butkevičiumi. Jo buvimas reitingų viršuje irgi kenkė darbui.
Mus žmonės įvertins po pusketvirtų metų. Bus kiti rinkimai. Jeigu juose dalyvausime, gausime įvertinimą už savo darbus. Ir tai bus objektyvus vertinimas.
Kol kas nematau jokių grėsmių, kad nebus įgyvendinta Vyriausybės programa. Išskyrus vieną – kai kas gali būti nesuspėta šioje sesijoje. Vilkinimo procesas prasidėjo nuo pat pirmos įstatymo pateikimo dienos – dirbtinis vilkinimas, kuriame dalyvauja visų politinių partijų atstovai. Kalbu apie miškų urėdijų reformą.
– Yra ir kitokia nuomonė, kodėl jūsų reitingai krinta: jūs esate siejamas su „valstiečių“ partija ir vertinamas kaip jos narys, Ramūno Karbauskio bendražygis.
Gabrielius Landsbergis kalbėjo, kad jums vertėtų išsigryninti. Jei jums, kaip premjerui, daromas spaudimas, tarkime, Seime, priimant tam tikrus sprendimus, siūlant reformas, gal taip ir reikėtų pasakyti?
Tuomet būtų aišku, kas yra S.Skvernelis – premjeras, Seimo narys.
– Gal tai nenuskambės kaip labai didelis pliusas, bet mano asmeninės charakterio ir dalykinės savybės žinomos ne pirmą mėnesį. Nepavyko manęs paspausti niekada, ypač politiniu lygiu. Net kai buvau statutinis pareigūnas.
Niekas manęs nespaudžia, ir jei kas nors mano, kad daro įtaką, nenorėčiau neigti akivaizdžių dalykų. Atrodo, kai pradėsi kartoti „ne“, atrodys, kad taip yra. Bet aš esu savarankiškas politikas, ministras pirmininkas, tokia pat yra ir Vyriausybė.
Faktas, kad mes, norėdami priimti tuos sprendimus, turime turėti bent 71 palaikantį balsą Seime. Ne visuomet tai pavyksta padaryti, nes šiuo metu turime 56 balsus, turime partnerius.
Kartais esminiais, vertybiniais, klausimais pozicijos išsiskiria.
Mes nesame kietakakčiai, ieškome kompromisų.
– Tačiau jums koją kiša savi. Tarkime, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša – dėl universitetų reformos.
– Dažniausiai taip ir būna, kad reikia saugotis savų.
Bet dėl aukštojo mokslo pertvarkos plano, kuris kėlė nereikalingų aistrų, surastas kompromisas.
– Susidaro įspūdis, kad jūs nuolat užglaistote besiplieskiančias kibirkštis, kurios galėtų suskaldyti „valstiečių“ frakciją, nuolat sakote, kad viskas gerai. Ar tikrai verta?
Sakoma, rinkimų be priešų nelaimėsi. O jūs lyg bandote užglaistyti situacijas, kurios atskleistų tikrą paveikslą. Gal nereikia pudruoti realybės?
– Jeigu svarstyčiau per ateinančių rinkimų prizmę, sutikčiau su jumis. Tuomet galima ne tik atskleisti, bet ir pakurstyti, padėti atsiskleisti. Aš sakau nuoširdžiai – dirbu dėl valstybės.
Manau, kad daug žmonių mūsų frakcijoje yra taip nusiteikę.
– Bet ar pakankamai?
– Galbūt kai kuriais atvejais nepakankamai, bet kol kas matau kolegų norą dirbti ne interesams, grupuotėms, ne dėl rinkimų.
Nors simptomų yra ir kitokių: artėja savivaldos rinkimai, kaip atrodysime prieš regionus. O aš frakcijoje pasakiau: gerbiamieji, 2018 m. jokių rinkimų nėra, per šiuos ir kitus metus būtina padaryti sprendimus.
Jei atsiras bent požymių, kad Vyriausybės programos vykdymas sustoja, aš tikrai to neslėpsiu ir nesakysiu, kad viskas gerai. Tada priimsiu sprendimus ir būsiu tas žmogus, kuris tai pasakys.
Šiandien matau, kad yra noras dirbti dėl aukštesnio tikslo nei ateinantys rinkimai. Norisi pasiekti kompromisą ir išlaikyti branduolį.
– Toks įspūdis, kad jums vienam norisi, nes kitiems nelabai įdomu.
– Galbūt aš esu keistas, bet man tikrai to norisi. Aš tarnavau valstybei 25 metus ir dabar savo darbą vertinu kaip tarnystę. Tikiuosi, galbūt naiviai manau, kad dauguma frakcijos narių lygiai taip pat nusiteikę.
– Ar būsite pajėgus pusketvirtų metų išlaikyti tą pačią liniją, kurią dabar brėžiate – „įmanoma susitarti“, „dirbame vardan valstybės“?
– Mes kito pasirinkimo neturime. Žinant situaciją, kokia yra dėl demografijos, skurdo, problemų šeimose, švietimo, galiausiai korupcijos. Manau, žmonės netgi nesuvokia, kokio masto vėžys ėda mūsų valstybę. Mes tai privalome atskleisti.