Po ilgos tylos Dalia Grybauskaitė pratrūko kaip audra

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pareiškė, kad Vyriausybė vykdydama reformas demonstruoja politinę aroganciją, ir paragino taisyti Darbo kodeksą darbuotojų naudai.

D.Grybauskaitė valdantiesiems pažėrė kritikos.<br>T.Bauro nuotr.
D.Grybauskaitė valdantiesiems pažėrė kritikos.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 30, 2017, 3:01 PM, atnaujinta Jun 30, 2017, 4:20 PM

„Tai yra politinė arogancija, kurią demonstruoja tiek Vyriausybė, tiek valdančioji dauguma“, - žurnalistams sakė šalies vadovė.

Pasak D.Grybauskaitės, svarstant Darbo kodeksą vykdo tik derybų imitacija, o pažadai geriau apsaugoti darbuotoją liko neįgyvendinti.

„Kai nekalbame su žmonėmis, kai paliekame darbuotojus prieš stipresnį - tai yra verslo atstovus - be pagalbos Trišalėje taryboje, kai politikai mėgina pasislėpti ir paslėpti savo atsakomybę už Trišalės tarybos nugarų - tai koks pasitikėjimas gali būti tokiu Darbo kodeksu?. Aišku, jis taisytinas ir jį reikės taisyti“, - sakė prezidentė.

Naujasis Darbo kodeksas įsigalioja šeštadienį. Jo rėmėjai sako, kad lankstesni darbo santykiai paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą. Kritikai perspėja, kad žmonės bus mažiau apsaugoti, nes kodeksas palengvina darbuotojų atleidimą iš  darbo.

BNS užsakymu gegužę tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa parodė, kad Darbo kodeksui pritaria tik 10 proc. respondentų. 45 proc. apklausos dalyvių teigė reformai nepritariantys, likusieji neturėjo tvirtos nuomonės.

D.Grybauskaitės vertinimu, darbo santykių, aukštojo mokslo bei urėdijų pertvarkos buvo pradėtos klaidingai ir sukėlė gyventojų nepasitenkinimą „ne tik dėl turinio elementų, bet ir dėl to, kaip tai buvo daroma“.

„Darant bet kokias reformas pirmiausia būtina žinoti, ko nori. Antra, įtikinti visuomenę ir su ja kalbėtis, girdėti, ką sako kiti. Tik radus konsensusą ir kompromisą eiti su rimtomis reformomis. Dabar daroma atvirkščiai“, – kalbėjo prezidentė.

Ji sakė matanti sprendimų priėmimą „buldozeriu“ ir perspėjo, kad „neradus pritarimo visuomenėje, visos reformos yra pasmerktos“.

„Toks vaizdas, kad valdančiajai daugumai ir Vyriausybei kartais atrodo, jog užtenka, kad jie žino, ko nori, kad kitų nuomonė nesvarbi, įtikinėti kitų nereikia“, – teigė D.Grybauskaitė.

Sprendimą dėl mokyklų vadovų kadencijų vadina kompromisu

Ji kompromisiniu pavadino Seimo sprendimą įvesti kadencijas mokyklų direktoriams, tačiau jų neriboti.

Ji teigė tikriausiai pasirašysianti priimtas pataisas, nors pati siūlė kadencijas riboti.

„Laikyčiau tai kompromisu, pirmuoju žingsniu ir manau, kad politikoje taip ir turi būti. Turime rasti supratimą“, - žurnalistams Prezidentūros kiemelyje sakė šalies vadovė.

„Manau, kad aš jį (įstatymą) pasirašysiu“, - pridūrė ji.

Parlamentas penktadienį nusprendė, kad švietimo įstaigų vadovai bus skiriami penkeriems metams, jie privalės būti nepriekaištingos reputacijos ir kasmet teikti veiklos ataskaitas. Jas vertins mokyklos taryba.

Pagal priimtas pataisas, švietimo įstaigos vadovas, baigęs penkerių metų kadenciją, turės teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos viešame konkurse vadovo pareigoms eiti.

Švietimo įstatymo pataisas inicijavusi prezidentė siūlė, kad mokyklos vadovu tas pats asmuo turėtų būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Urėdijų reforma griaunama dar neprasidėjusi

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nekorektišku žmonių atžvilgiu vadina pasirinktą būdą vykdyti urėdijų reformą. Penktadienį ji žurnalistams teigė nesuprantanti, kaip galima reformą šitaip griauti jai dar neprasidėjus.

„Urėdijų ir tiksliau miškų reformos reikia, bet taip, kaip ji yra pradėta, kaip ji yra vykdoma, vėl yra ta pati klaida: nekalbama su žmonėmis, kišamas vienas variantas, nors kompromisų gali būti įvarių. (...) Pradėti nuo to, kad gąsdinama, kad bus atleidžiami žmonės, kad tik vienintelis variantas yra svarbus – tai yra ir nekorektiška žmonių atžvilgiu, ir visiškai nesuprantama, kaip galima šitaip griauti pačią reformą dar jai neprasidėjus“, – kalbėjo šalies vadovė.

Pasak D.Grybauskaitės, svarbiausia vykdant šią reformą yra centralizuoti miškų kirtimo ir miškų pardavimo sistemas, tačiau ne taip svarbu, kiek įmonių tuo rūpinsis.

„Aš manau, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė turėtų suprasti, kad laikas keisti būdą, kaip reformos yra daromos. Reikia pradėti girdėti ir kalbėtis su žmonėmis“, – paklausta, ar jos nuomone Seimas neturėtų skubėti priimti reformos, atsakė prezidentė.

Pagal siūlomą pertvarką, visus valstybinius miškus Lietuvoje valdytų „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri būtų įsteigta sujungus dabartines 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją. Skaičiuojama, tokiu būdu kasmet būtų sutaupyta 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų - valstybės biudžeto pinigų.

Parlamentinę daugumą su „valstiečiais“ sudarę socialdemokratai kritikuoja „valstiečių“ deleguoto aplinkos ministro Kęstučio Navicko planus visas miškų urėdijas sujungti į vieną įmonę. Konservatoriai yra išreiškę „principinę paramą strateginei reformai“. Liberalų nuomonės dėl reformos išsiskyrė. Socialdemokratai reformą remia su sąlyga, kad liktų 25 urėdijos  ne sujungtos į vieną bendrovę, o kaip atskiros įmonės.

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija penktadienį rengė įspėjamąjį miškininkų streiką ir svarsto neterminuoto streiko galimybę.

Seime dėl urėdijų reformos galutinis balsavimas planuojamas liepos 7 dieną.

Visuomenė vis labiau rūpinasi vaikais

Visuomenė vis labiau rūpinasi Lietuvos vaikais, ji tampa vis atviresnė, todėl daugėja įsivaikinančių šeimų, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Labai džiaugiuosi, kad procesas pajudėjo ir ne tik įstatymų paketas priimtas, bet ir visuomenė priima, kad reikia rūpintis vaikais, geriau, kad jie gyventų šeimose. Todėl ir globėjų daugėja, ir įtėvių taip pat“, - žurnalistams Prezidentūros kiemelyje sakė šalies vadovė.

„Vis atviresnė visuomenė tampa, vis geranoriškesnė ir vis labiau norinti pasirūpinti savo, Lietuvos vaikais“, - pridūrė ji.

D.Grybauskaitė penktadienį susitiko su įvaikintus ir globojamus vaikus auginančiomis šeimomis. Renginyje dalyvavo beveik 300 vaikų, jų globėjų ir įtėvių.

Prezidentūros pateiktais duomenimis, šalyje globojami beveik 5,5 tūkst. vaikų, pernai buvo įvaikinti 157 vaikai. Šiuo metu globos institucijose dar gyvena beveik 3,2 tūkst. vaikų, jų skaičius pastaraisiais metais nuosekliai mažėja, teigė prezidentė.

Pasak šalies vadovės, apsisprendimas globoti vaiką - didelė atsakomybė, tačiau ji atneša dar didesnį džiaugsmą ir atpildo jausmą.

Jos teigimu, iš visos šalies susirinkusios šeimos yra įkvėpimas visiems ir įrodymas, kad Lietuva gali būti be globos namų. 

Šventės dalyviai buvo vaišinami ledais, įteiktos dovanėlės, organizuotos pramogos ir žaidimai, išrinktas gardžiausias šventės pyragas. Vaikai į orą paleido balionus su linkėjimais kiekvienam pasaulio vaikui augti šeimoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.