„Dabar gali būti dar blogiau“, – vakar vidurdienį žvelgdamas pro langą atsiduso Vilniaus gatves prižiūrinčios įmonės „Grinda“ vadovas Kęstutis Vaicekiūtis, kai audra miestui kirto antrą kartą.
Mat rytą sostinės gatves skandinęs lietaus vanduo nubėgo, o antrai jo porcijai nebebuvo kur susigerti.
Savivaldybėje susirinkę specialistai vardijo, kur koks šlaitas nuslinko, kaip ištvino Neris, kiek milimetrų kritulių iškrito, bet vengta kalbėti apie bėdą, kuri miestui gali būti pražūtinga.
Projektai – tik popieriuje
Ši bėda – tai lietaus nuotekų tinklai, kurie Vilniui augant jau seniai nepajėgia tinkamai funkcionuoti.
Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža pripažino, kad nuotekų tinklai pastarąjį dešimtmetį buvo plėtojami tik ten, kur nutiestos naujos gatvės.
O senieji vamzdynai nebuvo paremontuoti ar rekonstruoti nė vienoje vietoje.
Daugiausia problemų keliančiose Geležinio Vilko, Žalgirio, Saltoniškių gatvėse kolektoriai bus rekonstruojami naudojant Europos Sąjungos lėšas, tačiau dar nežinia, kada tai bus.
K.Vaicekiūtis tikino, kad tai didžiulis projektas ir jam reikia pasirengti.
Tačiau tai pataisytų padėtį tik keliose vietose, o kaip kitur?
„Taip, Vilnius plečiasi, asfalto dangos daugėja, vandens nuo jos į tinklus subėga vis daugiau, o tie tinklai lieka tokie pat“, – neslėpė V.Pauža.
Kaip pavyzdį jis nurodė didžiulį naują rajoną ant Šeškinės kalno. Atsirado didžiuliai urbanizuoti plotai, o vamzdynas nuo kalno – tas pats. Vamzdžiai ne tik pasenę – jų skersmuo jau seniausiai per mažas.
Vėlgi – nauja lietaus nuotekų trasa nuo Šeškinės kalno tėra tik popieriuje.
Nuo šulinių kėlė groteles
Nukėlė apie šimtą ir, K.Vaicekiūčio žodžiais, laimė, kad neįvyko avarijų, vairuotojai buvo atidūs.
Kitų priemonių, kaip gelbėtis nuo liūties, kai iškrinta 48 milimetrai kritulių, Vilnius nežino.
Po mero kojomis – seniena
Vakar tradiciškai patvino T.Narbuto gatvės apačia. Per liūtį kai kurių automobilių tik stogai kyšojo.
Taip yra dėl to, kad lietaus nuotekų vamzdžiai 1972–1974 metais pakloti pelkėtoje vietoje, po žeme labai išsiklaipę.
Pusšimtis metų lietaus nuotekų vamzdžiams sostinėje – dar ne riba. T.Vrublevskio gatvėje, kur gyvena Vilniaus meras Remigijus Šimašius, veikia kanalizacija, įrengta dar caro laikais – 1904 metais.
Todėl, kad vanduo nutekėtų, kai kuriose miesto vietose vamzdžiai pakloti 8 metrų gylyje.
Kai kuriais sovietiniais laikais įrengtos lietaus kanalizacijos vamzdžiais net dviračiais važiuoti galima.
Tokių vamzdžių mieste yra 28,2 kilometro. Jų aukštis siekia 2 metrus, o plotis – 1,8 metro.
Smirdi atnaujinta gatvė
Senamiestyje, Naujamiestyje ir Žvėryne, be senų vamzdynų, yra dar viena problema – šiuose rajonuose vis dar tebėra mišri nuotekų surinkimo sistema. Lietaus vanduo subėga į buitinės kanalizacijos šulinius.
Atskirti šias dvi sistemas tankiai užstatytuose rajonuose sunku, o kartais neįmanoma.
Tačiau net rekonstruojant Vilniaus gatvę buvo lipama ant to paties grėblio. Dėl to dabartinę miesto valdžią sukritikavo buvęs meras Artūras Zuokas.
Tačiau Vilniaus gatvės atkarpoje ir toliau sklinda fekalijų smarvė, nes alsuoklis – iš buitinių ir lietaus nuotekų, kurios teka vienu vamzdžiu. Tokių prasmirdusių vietų turistų lankomame Senamiestyje – ne viena.
Dokumente vardija bėdas
Sostinėje reljefas svyruoja iki 160 metrų ir kelia išskirtinius reikalavimus lietaus vandeniui surinkti.
Nuo kalvų staigiai subėgantis didelis vandens kiekis pridaro nuostolių statiniams ir gamtai.
Tačiau kol kas tik dokumente konstatuojama, kad reikia plėtoti lietaus nuotakyną Geležinio Vilko gatvės prieigose, apimančiose Šeškinę, Šnipiškes, taip pat Savanorių prospekte ir beveik visuose mažaaukštės statybos rajonuose.
Nuotekos tekėjo į Nerį
Dėl Vilnių vakar užklupusios liūties sutriko Upės gatvėje esančios nuotekų siurblinės darbas, dėl to į Nerį pateko keli tūkstančiai kubinių metrų nuotekų.
„Didžiąją dalį nuotekų sudaro lietaus vanduo, bet ten teka ir buitinės nuotekos“, – sakė geriamąjį vandenį tiekiančios bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovas Antanas Bubnelis.
Jis teigė, kad kol kas neįmanoma nustatyti, kokią dalį į upę patekusių nuotekų sudaro buitinės atliekos.
Vienos didžiausių Vilniuje nuotekų siurblinės darbas sutriko apie 11 valandą.
Ją užplūdo vamzdžiais atitekantis liūties vanduo, siurblinė nebepajėgė jo pumpuoti į Vilniaus nuotekų valyklą ir, persipildžius avariniams rezervuarams, buvo užpilti ir nustojo dirbti siurbliai.
Sustojus siurbliams nuotekos iš siurblinės automatiškai pradėjo tekėti į Nerį.
„Vilniaus vandenų“ specialistų duomenimis, tai pirmoji tokio tipo avarija Upės gatvėje esančioje nuotekų siurblinėje. Ji buvo pradėta naudoti dar 1975 metais.
Aplinkkelyje – nuošliauža
Vilniaus meras R.Šimašius vakar žadėjo aiškintis, ar nuošliauža naujajame Vilniaus aplinkkelyje ketvirtadienį įvyko dėl išskirtinai gausios liūties, ar dėl darbų broko.
Dėl itin gausaus lietaus ketvirtadienio rytą Vilniaus aplinkkelis buvo apsemtas užsikimšus lietaus nuotekų sistemai. Šiame kelyje dėl nestabilaus grunto, dar nesuaugus velėnai, atsirado nuošliauža.
Dėl šios nuošliaužos pakilo vandens lygis aplinkkelyje – jo aplinkkelio šlaituose žolė ir augalai dar nebuvo suaugę, gruntas dar nebuvo susigulėjęs, todėl dėl didelio kritulių kiekio nučiuožė gatvės šlaitas ir užkimšo nuotekų surinkimo šulinius.
Dangų buvo uždengę stori debesys
Liūtys su perkūnija naktį į ketvirtadienį apie vidurnaktį prasidėjo Suvalkijoje ir Dzūkijoje, o paryčiais jos persikėlė į rytinius ir centrinius rajonus.
Gausiausiai prilijo šalies pietuose, kur lietus žliaugė ilgiausiai. Lazdijuose pasiektas stichinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus lietaus – rekordinis rodiklis (apie 66 mm/6 val.).
Debesų, atslinkusių nuo Lenkijos, viršūnių aukštis siekė 12 kilometrų, o temperatūra šiame aukštyje nukrito žemiau 70 laipsnių šalčio. Kuo didesnis kontrastas tarp oro temperatūros prie žemės paviršiaus ir aukštesnių atmosferos sluoksnių, tuo intensyvesnio lietaus, net krušos ar škvalo galima tikėtis.
Vilniaus ir Kaišiadorių rajonuose nuo žaibo iškrovos užsidegė du pastatai.
Sostinėje, A.Juozapavičiaus gatvėje, uždarame kieme, ant dviejų automobilių nuvirto didelis medis.
Vilniaus policija gavo porą dešimčių pranešimų iš vairuotojų apie pamestus valstybinius numerius, užfiksuota daugiau kaip pusšimtis avarinių situacijų.
