Kaunas nepelnytai kentės tuo metu, kai sostinės oro uostas bus uždarytas
dėl pakilimo tako remonto ir didžioji dalis skrydžių bus perkelta į
pakaunėje įsikūrusį oro uostą.
Atrodytų, reikia tik džiaugtis, kad Kaunas bent laikinai taps šalies
aviacijos sostine, tačiau niekas neabejoja, kad dėl smarkiai
išaugsiančio orlaivių bei keleivių srauto visiškai išvengti sumaišties
nepavyks.
Kai kam teks pernelyg ilgai stovėti eilėje prie keleivių patikros, kai
kas pasiges pasiklydusio bagažo arba kavinėje neras mėgstamo sumuštinio,
o galbūt atsiras net tokių keleivių, kurie važiuodami pasiklys ir nespės
į lėktuvą.
Visais atvejais tulžį liejantys keleiviai ar jų artimieji kartos, kad
tik Kauno oro uoste gali nutikti tokie dalykai, nes štai Vilniaus ar
Palangos oro uoste – visai kitokia tvarka.
Pirmieji pranešimai apie neįtikėtinai prastus potyrius Kauno oro uoste
jau plinta viešojoje erdvėje. Parengiamieji Vilniaus oro uosto
atnaujinimo darbai vyksta kiekvieną naktį, todėl orlaiviai tuo metu
negali leistis. Jeigu lėktuvas nespėja nusileisti iki numatyto laiko,
jis nukreipiamas į kitą oro uostą, dažniausiai – Kauno.
Galutinį sprendimą, kaip elgtis, priima įgulos vadas, ir pakeisti jo
nuomonės negali nei Kauno meras V.Matijošaitis, nei premjeras
S.Skvernelis. Kiekviena bendrovė turi savo instrukcijas, kurių privalu
laikytis.
Naktį neplanuotai Kauno oro uoste atsidūrę keleiviai lieja pyktį ir
šiuos žmones galima suprasti – reikia nemažai laiko, kol parūpinami
autobusai ir jie išvyksta į sostinę. Paryčiais pasiekus kelionės tikslą
paaiškėja, kad poilsiui nebeliko laiko ir metas į darbą. Pyksta net kai
kurie kauniečiai – tie, kurie automobilį buvo palikę Vilniuje.
Dažnai keliaujantiems žmonėms turėtų būti gėda skųstis prastu oro uosto
darbu, jeigu neplanuotai nusileidusio lėktuvo keleiviams vėluojama
pristatyti autobusą ar nepasiūloma atsigerti vandens. Tuo privalo
rūpinantis oro vežėjas arba jam paslaugas teikianti antžeminio
aptarnavimo bendrovė.
Ką Kauno valdžia galėtų padaryti, kad nepatogumų patyrę žmonės
nesisvaidytų žaibais į miesto pusę? Beveik nieko. Galbūt galėtų
parūpinti daugiau maršrutinių autobusų, kurie padėtų greičiau ir pigiau
pasiekti miesto centrą.
Nustebinti gera taksi paslauga nepavyks. Dauguma Kauno gatvėmis
riedančių taksi automobilių yra apgailėtinos būklės, o jų vairuotojai
jau neslepia džiaugsmo, kad perkėlus skrydžius į Kauną, jie tikisi
neblogai uždirbti.
Paprasčiau kalbant – jie ruošiasi plėšikauti. Sutramdyti šių žmonių
nepavyks. Štai Vilniaus oro uosto vadovai jau daugiau kaip du
dešimtmečius mėgina priversti taksi vairuotojus elgtis civilizuotai,
tačiau kol kas ši kova nebuvo sėkminga.
Į oro uostą važiuojantiems žmonėms tikrai kils didelių trukdžių, jeigu
iki numatyto skrydžių perkėlimo pradžios nebus suremontuota pagrindinė
Karmėlavos gatvė. Jau dabar Karmėlavos prieigose nuo Kauno pusės nuolat
formuojasi spūstys. Išaugus automobilių srautui jos dar gerokai
padidėtų.
Kita vertus, Kauno valdžia niekaip negalėjo daryti įtakos šiems darbams,
mat gatvė remontuojama Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšomis, o
ši įstaiga pavaldi Susisiekimo ministerijai. Tai pačiai ministerijai,
kuri valdo visus Lietuvos oro uostus ir dėliojo skrydžių perkėlimo
detales.
Nors apie būtinybę atnaujinti Vilniaus oro uosto pakilimo taką kalbama
jau maždaug dvejus metus ir ministerijos vadovybė tai puikiai žinojo,
organizuojant gatvės remontą neišvengta paskutinės nakties prieš
egzaminą sindromo.
Kauno oro uosto darbuotojams artėja labai nelengvas metas ir jie turbūt
pasistengs, kad keleiviai patirtų mažiau nepatogumų, tačiau tikrai regės
ne tik šypsenas veiduose ir girdės ne tik gražius žodžius apie Kauną ir
jo oro uostą.
„Laikinoji sostinė“
