Šeima su 4 vaikais liko be nieko: gaisras siautėjo, o ugniagesiai žiūrėjo

„Visų dėmesiui... Realybė Lietuvoje... Radviliškio rajonas. Kilo gaisras gyvenamajame name. 

 Keturis vaikus auginanti šeima neteko namo.<br> R.Simonavičienės feisbuko paskyros nuotrauka.
 Keturis vaikus auginanti šeima neteko namo.<br> R.Simonavičienės feisbuko paskyros nuotrauka.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 3, 2017, 4:46 PM, atnaujinta Jul 3, 2017, 5:10 PM

Ugniagesių komandos vyko ilgokai, bet čia nieko nuostabaus, kadangi dispečerė sėdinti Alytuje nurodė vykti tolimiausiu maršrutu. 

Vyrai dirbo operatyviai, jokių priekaištų... Degė du kambariai ir dalis stogo...išpylus dvi cisternas ugnį pavyko nuslopinti...trūko trečiosios... 

Deja, mašina nesikūrė...po 10 min reanimacijos, ugnis įsisiautėjusios po visus namus...ir paskutinė viltis išgelbėti dalį mūsų turto paskendo liepsnose...

Gerbiamieji Lietuvos valdžios atstovai, Jūs į butaforinį karą karius siunčiate su auksiniais šaukštais, o kovoti su ugnimi vyrai važiuoja 50 metų senumo mašinomis... 

Ar mes gyvenantys Lietuvos kaime nusipelnėme tik tiek? Visa tai kainavo mūsų turtą, kitą kartą tai gali kainuoti kažkieno gyvybę...

Lietuva, pasidalinkim – nelikime abejingais, gal kažką pakeisime.

Dėkojame ugniagesių komandai,kuri iš visų jėgų stengėsi, Daugėlaičių kaimo bendruomenei ir visiems, kurie neliko abejingais mūsų bėdai“ – tokį kreipimąsi savo feisbuko paskyroje išplatinusi Radviliškio rajono gyventoja 36 metų Rūta Simonavičienė praėjusią savaitę per gaisrą neteko pastogės – namo, kuriame ji gyveno su vyru ir keturiais vaikais.

Trūko vienos cisternos vandens

Gaisras Radviliškio rajone, Varnionių kaime esančiame mediniame name kilo birželio 30-osios popietę. 

„Dėl ko kilo gaisras, nežinau. Tuo metu buvau išvykusi į miestą. Namuose buvo likusi vyresnioji duktė. Kilus gaisrui ji išvedė lauk mažuosius. Subėgo kaimynai. 

Po to viskas vyko taip, kaip parašiau feisbuke. Ugniagesiams neturiu jokių pretenzijų. 

Vyrai stengėsi kaip įmanydami, lakstė suplukę, bet nieko negalėjo padaryti – seno automobilio užvesti nepavyko. 

Tuo metu ugnis jau buvo nuslopinta ir, manau, būtų užtekę tos trečiosios cisternos vandens“, – portalui lrytas.lt sakė R.Simonavičienė. 

Padegėlius parėmė bendruomenė

Deja, vėl įsisiautėjusi ugnis iš šios keturis vaikus auginančios šeimos atėmė pastogę. 

„Turime dar tokį apšiurusį butuką kaime, tai laikinai jame prisiglaudėme. 

Esu labai dėkinga kaimo bendruomenei. Žmonės mums parūpino būtiniausių daiktų, drabužių vaikams. 

Daugėlaičių kaimo bendruomenės pirmininkė Virginija Jaciūnienė iki šiol mums vis paskambina telefonu, teiraujasi, ar ko netrūksta. Ačiū geriems žmonėms“, – sakė namo netekusi moteris. 

„Dirbti netingime, viską užgyvensime“

R.Simonavičienė neslėpė, kad jai gaila ugnies suniokoto turto, tačiau sakė dėl to per daug nepergyvenanti.

„Mes stiprūs – išsilaikysime. Rankas turime, dirbti netingime – viską užgyvensime“, – optimistiškai kalbėjo R.Simonavičienė. 

Išsakyti savo mintis facebook profilyje moteris sakė nusprendusi ne tam, kad paviešintų ją ištikusią nelaimę ar sukeltų aplinkinių gailestį. 

Siekė atkreipti dėmesį  

„Mes vis kalbame ir kalbame – tas blogai, anas negerai, o niekas nesikeičia. 

Mus ištikusi nelaimė tik apnuogino tas problemas. 

Ką gali padaryti ugniagesiai, jei jie priversti dirbti su pusės amžiaus senumo technika, kuriai sugedus tampa bejėgiais ką nors pakeisti? 

Manau, kad viešumas yra pats didžiausias ginklas. 

Pamaniau, kad išsakiusi susikaupusias mintis, galbūt padėsiu kam nors ateityje, gal pagaliau bus atkreiptas dėmesys į skurdų ugniagesių arsenalą ir mūsų valdžia skirs lėšų jam atnaujinti“, – sakė R.Simonavičienė. 
      
Ugniagesių automobilį teko stumti  

Kad kalbos apie ugniagesių komandų skurdą, kai į nelaimės vietą tenka važiuoti pusšimčio metų senumo automobiliais, ne iš piršto laužtos, parodė ir šiemet balandžio 15-ąją Vištyčio miestelyje (Vilkaviškio r.) kilęs gaisras.

Ten ugniagesių komandos mašiną būriui jaunimo iki gaisravietės teko stumte stumti. 

Seno ugniagesių automobilio variklį pavyko įjungti tik jį pastūmėjus į nuokalnę.

Šiaip ne taip 250 metrų nuo gaisrinės iki liepsnojančio namo įveikę ugniagesiai išpylė pustrečios tonos vandens, bet tada variklis vėl užgeso. 

Tuomet jaunuoliai stūmė 1972 metų rusišką mašiną, kad ugniagesiai vėl atsivežtų vandens iš ežero.

Filmavo ne dėl patyčių 

„Vanduo baigėsi, stogas dar degė. Kai žmonės puolė stumti gaisrininkų mašiną, visi pradėjo juoktis. Bet kai pamatė, kad išnešė nebegyvą žmogų, buvo nebejuokinga. Gesino ir Gražiškių komandos mašina. 

Ji tokia pat sena kaip ir Vištyčio, tačiau važiuoja“, – „Lietuvos ryto“ žurnalistei Loretai Juodzevičienei“ sakė šią  nelaimę savo akimis matė 18-metis gimnazistas Tautvydas Kalinauskas.

Šio vaikino nufilmuoti kadrai, kaip būrys jaunų vyrų įsiręžę stumia gaisrininkų automobilį, bemat išplito internete. 

„Filmavau ne dėl to, kad iš gaisrininkų pasityčiotume. Norėjau, kad visi suprastų, kaip valdžia jais nesirūpina“, – teigė gimnazistas. 

Nebūtų galėję gelbėti žmogaus

Namo šeimininkas mirtinai apsinuodijo dūmais dar iki atvykstant ugniagesiams. 

Prie lango kambaryje sukniubusį nebegyvą nelaimėlį aptiko vienas kaimynas. 

Iš pradžių buvo manoma, jog šeimininko nėra namuose. 

Tačiau jei Vištyčio ugniagesiai ir būtų žinoję, jog degančiame name yra žmogus, jie nebūtų ėję į vidų, nes neturi teisės, kadangi savivaldybių komandų ugniagesiams nepriklauso specialūs kvėpavimo aparatai.

Savivaldybės neišgali aprūpinti ugniagesių

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė Laura Valauskienė paaiškino, kad birželio 30-ąją Varnionių kaime kilusį gaisrą gesinusi Radviliškio savivaldybės priešgaisrinės tarnybos automobilinė cisterna yra pagaminta 1988 metais. 

„Tai nėra naujas ir, deja, ne vakarietiškas, o dar Sovietų Sąjungoje pagamintas Zil 130 markės automobilis. 

Kaip Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą informavo Radviliškio rajono savivaldybės priešgaisrinės saugos tarnybos viršininkas, šiam automobiliui per jo eksploatavimo laikotarpį buvo pakeistas variklis ir antstatas. 

Nusidėvėjusios detalės keičiamos naujomis. Tikėta variklio užgesimo priežastis – galimas automobilio elektros instaliacijos gedimas“, - sakė specialistė.

Pasak L.Valauskienės, Savivaldybių priešgaisrinių tarnybos (SPT) yra aprūpinamos pagal skiriamą finansavimą, kurio didžiąją dalį sudaro ugniagesių darbo užmokestis. 

„Gaisriniai automobiliai nėra pigūs, sunku lyginti su kitų specialiųjų tarnybų pagrindinėmis darbo priemonėmis, nes nauja gaisrinė automobilinė cisterna, priklausomai nuo komplektuojamos įrangos, gali kainuoti nuo 180 000 iki 350000 eurų, todėl daugelio atveju SPT padedamos savivaldybių pagal skiriamą finansavimą įsigyja ne naujus, tačiau vakarietiškus dėvėtus automobilius bei atnaujina turimus: uždedamas naujas antstatas, padidinamas vežamo vandens kiekis, įsigyjama specialios įrangos.

Šiuo metu SPT eksploatuojamų automobilinių cisternų amžiaus vidurkis 31 metai, apie 80 proc. iš jų yra ne „vakarietiškos“, o pagamintos buvusioje Sovietų Sąjungoje ar NVS šalyse. 

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilinių cisternų amžiaus vidurkis siekia 15 metų“, - sakė L.Valauskienė.

Lietuvoje yra 51 savivaldybių ugniagesių tarnyba  ir 279 savivaldybių priešgaisrinės komandos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.