Vyresnio amžiaus poilsiautojai galės prisiminti komjaunuolišką jaunystę nameliuose su tualetu kieme ar bendru keliems butams, jaunimas patirs, kokia sunki buvo jo tėvų vaikystė su mediniais žaislais.
Ir – jokių budulių su bambaliais ir kebabais. Net Andrius Užkalnis būtų maloniai nustebintas.
Šventoji jau kitokia, bet truputį dar tokia pat. Įvažiuojant į kurortinį miestelį matyti tik keli automobiliai, kuriuose sėdėjo vietos gyventojai, pasistatę stendus „Kambarių, namelių nuoma“.
Snaudė mašinose, net nesitikėdami sulaukti durniaus, kuris tokiu oru norės poilsiauti didesnių pramogų nesiūlančioje Šventojoje.
Bet kai žurnalistas sustojo prie vienos mašinos, joje sėdėjęs vyriškis suprato – sulaukė būtent tokio ir mikliai išlipo pasitikti.
Ir mažomis kainomis nenudžiugino. Trims, keturiems asmenims senojo tipo namelis – parai 30 eurų, naujo tipo, „euronamas“ - 40 eurų.
Vaidenasi sovietinė šmėkla
„Nuomokitės naują namelį, senuose naktį sušalsite“, - draugiškai perspėjo vyriškis.
Tipiniai senojo tipo nameliai – tai fanerinės dėžutės su langais ir vos ne popierinėmis durimis. Tualetas, dušas – atskirose patalpose ir bendras kelioms šeimoms. Šie nameliai ir yra pagrindiniai Šventosios įvaizdžio gadintojai.
Tai – sunkus sovietinių laikų palikimas, liudijantis ano meto žmonių tamsumą, skurdą ir žiaurų okupantų terorą buities srityje. Kiekviena didesnė gamykla pasistatydindavo savo namelius. Dušų neįrengdavo, nes sovietiniam žmogui užtekdavo jūros. Dėl bendrų tualetų problemų nekildavo, kaip žinia, sovietų laikais žmonės gyveno pusbadžiu, todėl retai atlikinėdavo gamtos reikalus.
Kai skaisti socializmo saulė nusileido, buvusį „liaudies turtą“ privatizavo kas norėjo, bet ne visi juos įteisino. Po to Nacionalinė žemės tarnyba du dešimtmečius per teismus reikalavo neįteisintos statybos būdeles nugriauti , bet tik per pastaruosius keletą metų šis procesas pajudėjo.
„Taip, tie nameliai gadina kurortinio miestelio įvaizdį. Bet po truputį jų mažėja. Kiek žinau, jau nugriauti šeši tokie statiniai“, - sakė Šventosios seniūno pareigas einantis Alvidas Bacius.
Leido gerti ir triukšmauti
Atlikome trumpą žurnalistinį eksperimentą: paskambinau vienu namelių nuomą siūlančių numerių, pasakiau, kad ieškau vietos paūžti trims linksmuoliams per Liepos 6-osios šventes. Tris dienas ir tris naktis.
Atsiliepusiai moteriškei leidome suprasti, kad bus nemažai geriama, dainuojama, atsivesime ir nesunkaus elgesio merginų, bet šeimininkės tai nesutrikdė: „Šeši eurai žmogui už vieną naktį ir darykite ką norite. Bet jei policija supakuos, ne mano reikalas. Tik pinigus – iš anksto“, - griežtai perspėjo moteris.
Štai ir aiškėja, kodėl Šventoji turinti nuostabų, ne prastesnį už Nidos paplūdimį, nemažai daliai poilsiautojų nepatraukli.
Kitoje vietoje senojo tipo namelių šeimininko paprašiau parodyti, kaip atrodo kambarys trims asmenims. Už jį savininkas prašė 25 eurų.
„Šimtas litų senais pinigais. Daugiau nuleisti negaliu, vasara šiemet tokia, kad badu teks dvėsti“, - aimanavo žilstelėjęs vyriškis.
Kambarys su bendrais patogumais atrodė nykiai: vėjo perpučiamas namiūkštis, paskutinį kartą dažytas dar tada, kai nebuvo išrastas kompiuteris.
Kažkas panašaus į dvigulę lovą ir dar vienas kalėjimo narus primenantis gultas. Labai abejotina, ar toks kambarys „lito laikais“ kainavo 100 litų už parą.
Tualetas – bendras su kaimynais. Dušas – taip pat, bet už vienkartinį pasinaudojimą – pusantro euro.
„Niekas čia daug nesiprausia“, – abejingai ranka numojo šeimininkas.
O štai „euronamai“ jau kas kita – sienos storesnės, vėsią vasarą nesušalsi, per karščius vidus neįkaista.
Jei tokiame namelyje nori apsigyventi savaitei, kainos dabar – 55 eurų už parą trijų vietų kambarys ir 50 eurų – keturvietis kambarys. Palyginus, kai toks oras – gana brangu.
Šventoji graži ir per lietų
Tačiau ir seno, ir naujo tipo nameliai pirmadienį buvo beveik be poilsiautojų. Vaikščiojo viena kita močiutė, viename namukų kvartale buvo matyti net dvi vežimėlius stumdančios mamytės.
Jei Palanga apytuštė, tai Šventoji – kaip po „Islamo valstybės“ antpuolio. Neskaitlingi būreliai poilsiautojų, populiariose viešojo maitinimo vietose - „Paršelio rojuje“ ir „Titanike“ - vos vienas kitas svečias, nors esant šiltam orui prie jų per pietų metu nusidriekia eilės.
Vienas privalumas – ištuštėjusioje Šventojoje, nors gerai paieškojus, yra vietos pastatyti automobilį miestelio centre. Kaitriomis dienomis, sezono metu, tenka ieškoti vietos mašinai statyti net už miestelio ribų.
Šventosios savotiška vizitine kortele tapusio „Paršelio rojaus“ valgiaraštis sudarytas ne pagal vidurvasario sezono kainas. Cepelinai – 3,20 eur, bokalas alaus – 1 eur 90 ct.
Gera bet kokiu oru
Tačiau stiprus vėjas ir lietus – ne visiems dingstis drybsoti namuose. Einant paplūdimio link, nuo kopų, ant kurių stovi bronzinės trys žvejo dukros, nusileido trys rusakalbės pensininkės iš Visagino.
Džiugiai nusiteikusios moterys vardais lyg iš rusiško romanso – Liubovė, Nadežda ir Vera - sakė, kad Šventoji joms miela bet kokiu oru – čia nuostabi gamta, ramu, viskas pigiau nei brangininkėje Palangoje.
Pagrindinėje miestelio gatvėje vaikštanti 30 metų vilnietė Dalia sakė, kad jau daug metų iš eilės su mama atvažiuojanti į Šventąją švęsti mamos gimtadienio ir jokios oro užgaidos jai ne kliūtis.
Pagaliau pats miestelis gerokai pasitempęs – jau nebėra apgriuvusių šaligatvių, nutiesti nauji ir patogūs važiuoti dviračiais, restauruota vasaros estrada, statomas baseinas.
„Gaila, kad vasara tokia prasta. Blogai ir vietiniams gyventojams, ir savivaldybės pajamos tuo pačiu bus mažesnės. Darbų esame numatę daug, o pinigų – striuka“, - apgailestavo seniūnas A.Bacius.
