Trečiadienį apie tai pranešė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Darius Žukauskas.
„Baigus šią bylą džiaugsmo nėra, viduje tuščia. Visiems pareigūnams, prokurorams buvo emociškai sunku atlikti tyrimą“, - sakė D.Valkavičius.
„Tai yra tragedija, kai vaikučiui, kuris negali apsiginti, yra atimama gyvybė“, - antrino D.Žukauskas.
Tyrimas truko pusmetį, apklausti 127 liudininkai, bylą sudaro 8 tomai, 1500 dokumentų. „Atlikus tyrimą galime pagrįstai teigti, kad jie abu mušė vaiką ir jų abiejų veiksmai sukėlė vaiko mirtį“, - teigė prokuroras.
Anot pareigūnų, G.Kontenis per apklausas jautėsi gerai, mažai suvokė, kokie jo veiksmų padariniai.
Vaiko motina buvo ganėtinai pasyvi, nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis teikti papildomus duomenis, pateikti klausimų, susipažinti su papildoma informacija.
Nesupranta, ką padarė
D.Valkavičius apgailestavo, kad įtariamieji greičiausiai nesupranta nusikaltimo pasekmių.
„Man iškyla pagrindinis klausimas apie jų emocinį intelektą. Spėju, vargu, ar jie supranta savo vieksmų pasekmes, kad tai yra labai skaudus dalykas.
Pagrindinė problema, kad įtariamieji negeba suprasti savo jausmų ir kitų žmonių jausmų. Dėl to ir atsitiko ši nelaimė. Dar reikia įvardinti tai, kad abu yra vartoję narktines, psichotropines medžiagas, galima manyti, kad dėl to ir įvyko nusikaltimas“, - sakė prokuroras.
Pareigūnai nustatė, jog vaikas gavo mažiausiai 153 smūgius.
„Tiek kartų vartoti smurtą prieš mažametį, bejėgiškos būklės vaiką – tai yra nesuvokiama ir nepaaiškinama.
Galime kalbėti apie 153 smurtinius poveikius. Jų galėjo būti ir daugiau, bet ne visi paliko pėdsaką ant kūno. Juk smurtas gali būti ir psichologinis“, - kalbėjo D.Valkavičius.
Gresia nelaisvė iki gyvos galvos
Anot prokuroro Vytauto Gatavecko, G.Konteniui inkriminuojamas bejėgiškos būklės žiaurus mažamečio nužudymas. Nustatyti ir trys atvejai, kai jis nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą. Tačiau nepakanka duomenų teigti, jog smurtas buvo susiję su lapkričio 23-ąja, kai dėl galimo vaiko sumušimo kreipėsi jo darželio auklėtoja.
Vaiko motinai kaltinimai – sunkesni. Ji įtariama savo šeimos nario itin žiauriu bejėgiškos būklės mažamečio nužudymu. Ji bus teisiama ir už piktnaudžiavimą motinos valdžia.
Abiems įtariamiesiems gresia laisvės atėmimo bausmę iki 20 metų arba iki gyvos galvos.
Sudavė mažiausiai 153 smūgius
Žiauriai sumuštam keturmečiui medikai buvo iškviesti sausio 25-osios vakarą. Tuomet greitosios profesionalai sugebėjo išplėšti vaiką iš mirties. Jis iš Kėdainių buvo nuvežtas į Kauno klinikas, kur sausio 27-osios rytą mirė.
Pareigūnai išsiaiškino, kad pora galimai smurtavo nuo 2016 metų rugsėjo. Iki lemtingųjų įvykių pora galimai tris dienas mušė M.Kaziukaitytės sūnų.
Smurtautojai tokį savo elgesį aiškino kaip vaiko aukėljimą. Esą, keturmetį trankė dėl netinkamo elgesio, kai jis neklausydavo ar numesdavo daiktus.
Nors M.Kaziukaitytė savo kaltę neigia, pareigūnų duomenys rodo priešingai. Mirtinus smūgius į galvą galimai sudavė ir vaiko motina.
Jos sugyventinis G.Kontenis pripažįsta daužęs mažametį. Ekspertų duomenimis, berniukui suduota ne mažiau 153 smūgių.
Po tragedijos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo uždraudė vaikams taikyti fizines bausmes. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas pavadino Mato reforma.
Policijos duomenimis, pernai Lietuvoje 2,7 tūkst. vaikų nukentėjo nuo smurto.
