„Mūsų valstybingumo pradžios laikotarpis nėra dėkingas tyrinėtojams, nes turime labai nedaug rašytinių šaltinių ir juo labiau jie rašyti ne mūsų pačių, tuo metu neturėjome rašto kultūros. Apie mus rašė Livonijos ordinas, vokiečių ordino kronikos, rusų metraščiai. Tačiau iš tų žinių, iš kontekstinės informacijos, iš vėlesnių laikų duomenų galima daug ką pasakyti apie Lietuvos valstybingumo pradžią ir drąsiai svarstyti apie Mindaugą bei jo reikšmę mūsų valstybei ir mūsų istorinei tapatybei“, – sako J. Karpavičienė.
Pasak J. Karpavičienės, kalbant to laikotarpio tarptautinėmis kategorijomis turėti aukščiausio rango valstybingumo simbolį – karalystę būtų buvusi geresnė Lietuvos istorijos alternatyva, tačiau svarbiausias dalykas buvo, kad Mindaugo sukurta valstybė po jo nužudymo nesubyrėjo. Pašnekovės teigimu, Mindaugas įvedė Lietuvą į to meto Europos politinę sistemą.
Mindaugas Lietuvos karaliumi buvo vainikuotas 1253 metų liepos 6 dieną. Karūnavimas užbaigė valstybės susikūrimą, Lietuvą pripažino to meto pasaulis.
Kviečia į renginius
Šia svarbia Lietuvai proga šventiniai renginiai ryte prasidės vėliavų pakėlimo ceremonija ir prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo kalba Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros.
Liepos 6-ajai paminėti Valdovų rūmų muziejus kaip ir kasmet stengiasi pasiūlyti ką nors naujo.
„Šiemet mes įgyvendinsime jau seniai puoselėtą idėją naujai perskaityti J. Marcinkevičiaus „Mindaugą“. „Mindaugas“ vainikuos dienos programą, o visą dieną kviečiame ateiti į muziejų, kuriame bus įvairios pažintinės, įtraukiančios veiklos“, – kviečia J. Karpavičienė.
Vakarop daugelyje miestų ir miestelių vyks koncertai, o gyventojai tradiciškai rinksis giedoti valstybės himną. Šiemet Tautiška giesmė bus giedami ne tik centrinėse aikštėse, bet ir ant šalies piliakalnių.
Vilniečiai himną giedoti kviečiami į Kalnų parką, kauniečiai – prie Kauno pilies, kur tradiciškai vyksta tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“, klaipėdiečiai – Kruizinių laivų terminale.
