Toks širdį virpinantis klausimas neišvengiamai kilo po to, kai šalį apskriejo naujiena, kad Baltijos jūros gelmėse surastas tarpukario Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“.
Juk džiaugsmo buvo vos ne tiek pat, kaip profesoriui L.Mažyliui iš Berlyno archyvų gelmių į dienos šviesą iškėlus Vasario 16-osios Aktą.
Tuomet kilusios euforijos banga jau kiek atslūgo, tad dabartinis radinys patriotiniam tonusui palaikyti – kaip tik laiku.
Patriotams nė motais, kad tą per Antrąjį pasaulinį karą vokiečių nuskandintą laivą estai savo vandenyse aptiko jau seniai ir tiksliai nurodė jo koordinates, tad lietuviams teliko gauti pinigų ekspedicijai, sulaukti palankių orų, nuplaukti ir nuleidus aparatūrą įsitikinti, jog skenduolis teberiogso kokių 90 metrų gylyje. Ir toliau riogsos.
Patriotams nė motais ir tai, kad tas laivas tuomet jau senų seniausiai nebuvo lietuviškas, gyvo tautos tėvo vardu pakrikštytas „Prezidentas Smetona“, o sovietų pervadintas į „Otličnik“ („Pirmūnas“). Mat 1940 m. „Prezidentą Smetoną“ jo lietuviška įgula be mūšio atidavė sovietų okupantams. Kitaip sakant, pasielgė visai nepatriotiškai.
Kad ir kaip būtų, to nuskandinto laivo suradimą (o žinant koordinates nerasti buvo neįmanoma) kai kas pavadino didele dovana Lietuvai ir jos karinėms pajėgoms.
Kokios dovanos toliau pagal sąrašą? Rašomoji mašinėlė, kuria buvo atspausdintas Vasario 16-osios Aktas? O gal Mindaugo karūna, kuri greičiausiai slypi po Vorutos pamatais? Vytauto Didžiojo kapas? Strėlė, kuria Žalgirio mūšyje buvo nukautas Kryžiuočių ordino didysis magistras? O gal Vytauto Didžiojo prakalbos prieš šį mūšį nuorašas, o gal netgi ir įrašas? Geležinio vilko iltis?
