išleistas vanduo, kartu su juo liejosi optimizmo persunktos kalbos.
Kaip Vilniuje trisdešimt metų niekas nestatė baseinų, kaip vietoj senojo
po pusantrų metų iškilsiantis naujas statinys bus vienas moderniausių
Baltijos šalyse.
Valdžia noriai pasakojo apie būsimus ne tik 50, bet ir 25 metrų
baseinus, patogumus ne tik plaukikams, bet ir besimokantiems plaukti.
Senajame baseine buvo demonstruojamos naujojo statinio vizualizacijos.
O jose - naujoviškas pastatas, ant kurio fasado šviečia raidės
„Nacionalinis Lazdynų baseinas“.
Bet palaukite, juk jau turime vieno „nacionalinio“ karčios patirties.
Juolab kad ir per Lazdynų baseino statybas jį turėjo pakeisti kitas.
Jis turėjo iškilti Fabijoniškėse, bet kol kas ten - tik pamatų duobė,
kurioje prilijus vien varlės plaukioja.
Pridėjus dar tai, kad Lazdynų baseinu savivaldybė iki šiol visiškai
nesirūpino, į galvą lenda neramios mintys: ar nebus Vilniuje dar vieno
„nacionalinio“ objekto griaučių, ar tikrai po pusantrų metų Lazdynuose
varžysis plaukikai?
Taigi nuo šiol Vilniuje neturime normalaus 50 metrų ilgio baseino. Kito
nacionalinio - stadiono - taip pat tik griaučiai.
Legendinis „Žalgirio“ stadionas jau kadaise nugriautas, o prisiminę
apverktiną lengvosios atletikos maniežo, kitų sporto šakų treniruočių ir
varžybų vietų būklę galime daryti išvadą, kad Vilniuje neblogomis
sąlygomis iš sportininkų pasigirti galėtų nebent tik šaškininkai ir
šachmatininkai.
Nėra Vilniuje ne tik normalaus baseino, stadiono. Nuo kitos savaitės
neturėsime ir oro uosto.
Visi lėktuvai kils ir leisis Kaune, Palangoje, o Vilniaus oro uostas
intensyviausiu skrydžių metu daugiau nei mėnesį rekonstruos kilimo taką.
Kad ir kaip peikėme mūsiškį oro uostą, vis buvo šis tas. O netrukus
turėsime trenktis mažiausiai šimtą kilometrų, kad pakiltume į orą.
Sakysite, lieka geležinkelio stotis, bet kas iš jos? Juk iš Vilniaus
traukiniu toliau niekur nenuvažiuosi - nebent į Minską.
Kai visa Europa išraizgyta geležinkeliais ir nesunkiai iš vienos
valstybės pasieksi kitą, Vilnius lieka skylė. Net pas kaimynus latvius
į Rygą traukiniu nenuvažiuosi.
Padebesiais jau sklando kalbos griauti Vilniaus autobusų stotį ir
statyti naują. Galbūt net kur nors Fabijoniškėse. Neduokdie, jei jos
ne pasaka. Tada keletą metų Vilnius ir be autobusų stoties turės
pagyventi.
Juk daug kas Vilniuje griūva ir griaunama be gailesčio. Štai Vilnios
vandenys nuardė kultūros paveldu paskelbtą Belmonto užtvanką. Ir
valdžia jau skelbia: et, geriau ją iš viso nugriauti, kam remontuoti?
Ir randa bent kelias priežastis.
Vienintelio Gedimino kalno Vilniuje puolė gelbėti. Bet ir tai tik tada,
kai jo šlaitai ėmė katastrofiškai slinkti. Teisybė, bent vienas
griūvančio ir griaunamo miesto simbolis turėtų likti.
„Sostinė“˙
