Migracijos departamento vadovė: šiuo metu nėra galimybės persvarstyti sprendimo dėl prieglobsčio Jevgenijui Titovui

Šiuo metu nėra galimybės persvarstyti neigiamo sprendimo dėl prieglobsčio Rusijos žurnalistui Jevgenijui Titovui, sako Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė. 

J.Titovo prieglobsčio prašymas atmestas, nes nebuvo nustatyta persekiojimo pagrįsta tikimybė, kad jis patirtų persekiojimą grąžintas į kilmės šalį. 
J.Titovo prieglobsčio prašymas atmestas, nes nebuvo nustatyta persekiojimo pagrįsta tikimybė, kad jis patirtų persekiojimą grąžintas į kilmės šalį. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 10, 2017, 6:19 PM, atnaujinta Jul 11, 2017, 12:40 PM

„Šiame etape – ne, laukiame teismo sprendimo“, – pirmadienį Seime žurnalistams į klausimą, ar Migracijos departamentas gali pakeisti sprendimą dėl J.Titovo, atsakė E.Gudzinskaitė. 

Migracijos departamentas atmetė 2016 metais į Lietuvą atvykusio „Novaja gazeta“ dirbusio žurnalisto prieglobsčio prašymą. J.Titovas sprendimą nesėkmingai skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, dabar laukia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo. 

Pirmadienį susiklosčiusią situaciją nagrinėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto Transatlantinių santykių ir demokratinės plėtros pakomitetis. 

Migracijos departamento vadovė po uždaro posėdžio tvirtino, kad sprendimas dėl J.Titovo pagal departamento turimą informaciją buvo „pagrįstas ir teisėtas“.

Kartu ji sakė, kad neigiamas sprendimas neužkerta kelio žurnalistui pakartotinai prašyti leidimo likti Lietuvoje, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. 

„Toliau kalbant apie poreikį gauti tarptautinę apsaugą, gyvenimas kinta, kiekvieną dieną gali paaiškėti naujų aplinkybių, kurių nebuvo praeityje. Aš nenorėčiau burti iš kavos tirščių ir sakyti, kas bus po to, jei paaiškės kokių nors naujų aplinkybių. Jis turi teisę, kaip ir kiekvienas asmuo, iš naujo prašyti prieglobsčio“, – kalbėjo E.Gudzinskaitė. 

Pasak jos, J.Titovo prieglobsčio prašymas atmestas, nes „nebuvo nustatyta persekiojimo pagrįsta tikimybė, kad jis patirtų persekiojimą grąžintas į kilmės šalį“. 

Posėdyje dalyvavęs vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys tvirtino, kad sprendžiant dėl prieglobsčio J.Titovui „įvyko tam tikrų nesusipratimų ir ieškoma būdų užkardyti kelią ateityje tokiems dalykams“. 

„Šiuo metu formalus sprendimas yra toks, kokie yra mūsų teisės aktai. Dėl politinio vertinimo, galvojame, kaip galima stiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą, kad politinis elementas (priimant sprendimą) būtų didesnis“, – sakė G.Surplys. 

Seimo Užsieni reikalų komiteto narys konservatorius Žygimantas Pavilionis po posėdžio teigė tikintis, kad J.Titovas galų gale gaus prieglobstį Lietuvoje, o Seimas siūlys institucijoms sukurti mechanizmą, kuris sprendžiant prieglobsčio klausimus sudarytų galimybes plačiau vertinti politinį kontekstą.

„Sistema, kuri leistų išvengti klaidų, nesukurta. Tam tikros žinybos, kurios atlieka politinį proceso vertinimą, lieka neišgirstos. Vadinasi, mes nesugebame suformuoti nacionalinės nuomonės, vadovaujamės tiesiog žinybiniais sprendimais, ir tai neapsaugo nuo klaidų.

Sutarėme, kad po šio posėdžio pasiūlysime sukurti sistemą, kuri suderintų tiek biurokratines, tikrai teisėtas, Migracijos departamento nuostatas, bet įtrauktų ir politines, diplomatines nuostatas, kurios lemiamos, kai svarstome situaciją Rusijoje“, – kalbėjo Ž.Pavilionis. 

„Nereikia užmiršti, kad mes neseniai visi buvome disidentai ir mus įvairios šalys gelbėdavo. Ir tai, kad pradėjome žiūrėti į laisvę ir demokratiją taip biurokratiškai, irgi yra tam tikros ligos požymis“, – pridūrė parlamentaras. 

Konservatorius Emanuelis Zingeris tvirtino siūlysiantis priimti pataisas, kurios diktatūrinių režimų opozicionieriams leistų lengviau gauti prieglobstį Lietuvoje. 

„Svarbiausias klausimas, ar mes turime įstatyminį pagrindą, kaip reaguoti į demokratų prašymus ir suteikti politinio oponento diktatūrinei valstybei statusą demokratinėje Lietuvoje. Iš šios dienos pokalbio man atrodo, kad įstatymus reikia papildyti, ir Užsienio reikalų komitetas to imsis, nes įrašysime į įstatymus apibūdinimą, kas yra politinis disidentas ir kaip jį konceptualiai suvokti, t. y. žmogų, pabėgusį iš diktatūrinės šalies“, – sakė E.Zingeris. 

J.Titovas į Lietuvą iš Krasnodaro atvyko 2016 metų pabaigoje. Jis kalbėdamas su BNS teigė bijojęs likti Rusijoje, kai susidūrė su šalies valstybinių struktūrų spaudimu dėl savo veiklos. 

Migracijos departamentas atsisakė suteikti žurnalistui prieglobstį 2017 metų vasario 21 dieną, nes, anot departamento, jo baimės yra objektyviai nepagrįstos. 

Vilniaus apygardos administracinis teismas birželio 14 dieną atmetė J.Titovo skundą dėl Migracijos departamento sprendimo, taip pat motyvuodamas, kad jo nuogąstavimai yra nepagrįsti. 

J.Titovas nuogąstavo, jog Rusijoje jam gali būti iškelta baudžiamoji byla dėl to, kad jis, Lietuvoje bendradarbiaudamas su LRT, vyko į Rytų Ukrainą nušviesti karo tarp vyriausybės pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų. 

Užsienio reikalų ministerija teigia žurnalisto prieglobsčio prašymą nagrinėjusiam Migracijos departamentui pateikusi nuomonę, kad grįžus į Rusiją J.Titovui grėstų pavojus.  

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: „Michelin“ įvertinimas – kodėl tai svarbu?