Sistema „Patriot“ dislokuota artėjant bendroms Rusijos ir Baltarusijos pratyboms „Zapad“, kurių neramiai laukiama ne tik Baltijos šalyse ir Lenkijoje, bet ir NATO vadavietėse.
Tad kas yra ta sistema „Patriot“ ir kaip ji veikia?
Ilgojo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“ į JAV kariuomenės ginkluotę priimta dar 1981 m. Dabar sistemą naudoja daugiau kaip dešimt šalių, ji buvo panaudota jau daugiau kaip 200 kartų prieš pilotuojamus ir bepiločius orlaivius, sparnuotąsias raketas bei taktines balistines raketas.
Pavyzdžiui, per pirmąjį Persijos įlankos karą 1991 m. šios sistemos buvo dislokuotos Izraelyje ir buvo nukreiptos prieš Irako leidžiamas balistines raketas „Scud“. Tąkart „Patriot“ sąjungininkams neblogai pasitarnavo.
Kadangi tai yra mobili sistema, „Patriot“ gali būti dislokuojama įvairiomis sąlygomis ir įvairiose situacijose. Siekiant efektyvumo, joms tik svarbu parinkti strategiškai tinkamą vietą. O radus tinkamą vietą išskleisti bateriją galima mažiau nei per valandą.
Sistemą sudaro penki pagrindiniai komponentai: raketos, raketų gabenimo ir paleidimo įrenginys, radaras, turintis užfiksuoti atskrendantį taikinį, valdymo automobilis, kuriame sumontuoti kompiuteriai ir valdymo pultai, bei mobili energijos stotis, sumontuota ant sunkvežimio ir turinti du 150 Kw generatorius.
Sistemos radaras gali rasti ir identifikuoti taikinius, nutolusius maždaug 80 km. Tai atstumas, kuriuo žmogaus akis nieko neįžvelgia, tačiau sistema taikinį jau identifikuoja.
Esant reikalui, sistema gali veikti ir automatiniu režimu be žmogaus įsikišimo, nes laiko sprendimui priimti gali nelikti. Ypač jei atskrendanti raketa lekia maždaug 1,6 km per sekundę greičiu.
Nelygu modelio sistema, veikimo atstumas gali būti 70–200 km. Gana įspūdingas parametras - aukštis, kuriame „Patriot“ gali vis dar efektyviai numušinėti priešo raketas. „Patriot“ pasiekia viršutinius stratosferos sluoksnius, tai yra beveik 25 km.
Taip pat labai svarbu pažymėti ir „Patriot“ raketų greitį - jis gali iki penkių kartų viršyti garso greitį. Palyginimui - ketvirtos kartos naikintuvas gali pasiekti greitį, du kartus viršijantį garso greitį. Tad „Patriot“ raketos yra pajėgios pasivyti bet kokius taikinius.
Pirmadienį Krašto apsaugos ministerijai paskelbus, jog Lietuvoje nors ir trumpam, bet dislokuojamos šios sistemos, gynybos ekspertai jau prakalbo apie tai, jog Kaliningrado srityje dislokuojamos Rusijos raketos „Iskander“, pastaruoju metu kėlusios nemažą galvos skausmą Baltijos šalims, Lenkijai bei NATO partneriams, tampa beprasmiškos.
Sistemos „Patriot“ yra ilgojo nuotolio. Lietuva tokio gynybinio pajėgumo iki šiol neturi. Mūsų šalis kol kas ginkluota trumpojo nuotolio oro gynybos sistemomis (RBS70, „Stinger“) ir su Norvegija deramasi dėl vidutinio nuotolio raketų NASAMS įsigijimo.
Tuo metu artimiausia mūsų kaimynė Lenkija aktyviai derėjosi su sistemos gamintoju JAV bendrove „Raytheon“ ir jau artimiausiu laiku turėtų gauti pirmąsias nuosavas „Patriot“ baterijas.
Krašto apsaugos ministerija, pirmadienį paskelbusi apie „Patriot“ dislokavimą Lietuvoje, informavo, kad sistema „Patriot“ veiks vienoje oro gynybos santalkoje su Lietuvos ir kitų NATO šalių oro gynybos sistemomis Lietuvoje per pirmą kartą vyksiančias tarptautines antžeminių oro gynybos vienetų pratybas „Tobruq legacy 2017“ (liet. „Tobruko palikimas 2017“).
Šiose pratybose tobulinama sąveika tarp NATO antžeminės oro gynybos vienetų ir oro erdvės vadovavimo bei kontrolės procedūros. Pratybomis siekiama didinti tarptautinį ir regioninį jungtinių pajėgumų integralumą, taip stiprinant pasirengimą galimam NATO kolektyvinės gynybos scenarijui.
Pratybos „Tobruq Legacy 2017“ prasidės liepos 11 d. ir vyks iki liepos 22 d. Šiaulių apskrityje. Iš viso mokymuose Lietuvoje dalyvaus apie 500 karių ir apie 30 oro gynybos sistemų iš Lietuvos ir keturių NATO šalių – Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos ir Lenkijos.
Tuo pačiu metu Lietuvoje, Čekijoje ir Rumunijoje vyksiančioms pratyboms „Tobruko palikimas“ vadovaus Rumunijoje įsteigta Jungtinių pajėgų oro komponento vadavietė (NATO JFAC), kurioje dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai. Lietuvos padaliniai taip pat dalyvaus ir Čekijoje vykstančioje pratybose, kur tobulins oro gynybos operacijų vykdymo įgūdžius naktį.
Pratybų „Tobruq Legacy 2017“ Lietuvoje integrali dalis bus nacionalinės pratybos „Budrus sakalas 2017“, kurių metu tikrinama ir gerinama sąveika, vadovavimo ir kontrolės procedūros tarp Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vienetų.
Pratybas „Tobruq Legacy 2017“ daugiausia rengia Jungtinės Amerikos Valstijos. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos jose dalyvaus jau trečią kartą: 2015 m. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai pirmą kartą treniravosi vykdyti NATO Oro gynybos operacijas būrio dydžio vienetu (Čekijoje), 2016 m. – baterijos dydžio vienetu (Slovakijoje), o šiais metais Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai treniruosis veikti kartu su sąjungininkais ir vadovauti tarptautiniam antžeminės Oro gynybos bataliono lygmens vienetui.
