Mūrinis užtvaras jau eižėja nuo vandens atakų. Jeigu masyvi siena užgrius ant gatvės, eismas Verkių gatve sutriks ilgam. O toks pavojus – realus.
„Grinda“ aiškinasi avarijos priežastis, o vienuolyno darbuotojai mano, kad dalis kaltės tenka Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcijai, nepasirūpinusiai, kad būtų išvežti nukirsti medžiai. Galbūt jie ir užtvindė pro vienuolyną tekantį upelį, o vandenys pagraužė gruntą, ant kurio stovi Trinapolio vienuolyną juosianti siena.
„Pasakysiu ne spaudai. Toji bėda atsirado prieš dvejus metus, kai parko direkcija iškirto medžius, bet neišsivežė medienos. Dėl jos ir susidarė kliūtys nubėgti vandeniui, kai smarkiai palyja. Susikaupia šiukšlės, smėlis, užkemša pralaidą ir taip susidarė pragrauža. Bijome, kad mūrinė tvora nugrius“, –būgštavo prisistatyti nepanorusi vienuolyno darbuotoja.
Tačiau Verkių ir Pavilnių regioninio parko direktorė Jolanta Radžiūnienė neigė, kad parko direkcijos nurodymu buvo nukirsti ir neišvežti medžiai.
„Prieš dvejus metus aš dar nebuvau direktorė, bet dirbau čia ir galiu patikinti, kad jokie kirtimai parko užsakymu Verkiuose nebuvo vykdomi. Bet elektros tinklų darbuotojai valė linijas. Gal jie kur nors netinkamoje vietoje sukrovė medieną. Bet aš kol kas nemačiau iškirstų medžių rietuvių“, – sakė J.Radžiūnienė.
Pirminiais „Grindos“ tyrimų duomenimis, vienuolynui pakenkė didžiulė nuoplova, kuri medžių šakomis, purvu ir akmenimis užkišo vandens pralaidą, sudarė patvanką ir vanduo prasigraužė pro 2 metrų aukščio betoninę sieną. Vadinasi, nukirstų medžių vandens kelyje iš tiesų pasitaikė.
„Spėjame, kad vanduo galėjo išplauti ir gruntą po Verkių gatvės asfaltu. Atidžiai stebėsime šią gatvę ir jei iškils įgriuvos pavojus, uždarysime eismą“, - sakė „Grindos „ atstovė Dovilė Lisauskaitė.
Trečiadienį kalbėdamas apie padėtį Verkių gatvėje „Grindos“ generalinis direktorius Kęstutis Vaicekiūtis sakė, kad bus atlikti išsamūs tyrimai ir nustatyta, kas Verkių gatvėje sukėlė išgraužą. Meras Remigijus Šimašius neatmetė galimybės, kad eismas šia gatve bus uždarytas.
Portalo lrytas.lt žurnalistai nuvyko į Verkių gatvę prie vienuolyno, kur dirbo ekspertai. Vienas jų sakė: „Gatvė čia niekuo dėta. Vanduo prasigraužė, o vanduo viską gali. Siena jau eižėja, kaip matyti, yra problema.“
Po Vilnių išplakusios liūties sostinės valdžia aptarė susidariusią padėtį ir pažymėjo dėl pasenusios nuotekų sistemos labiausiai pažeidžiamas miesto vietas. „Yra keletas labiau probleminių vietų, viena – Vakariniame aplinkkelyje, kur gana rimtai išplautas šlaitas, ties L.Asanavičiūtės gatve, ir kita vieta, kur situacija stebima labai atidžiai, – tai Verkių gatvė ties vienuolynu. Ten budi tarnybų darbuotojai, nes situacija tokia, kad gali tekti ir uždaryti gatvę, jei situacija pablogės, nes paplovimai labai rimti“, – sakė meras R.Šimašius.
Pagrindinė priežastis, kodėl Vilnius skęsta stipriai palijus, – aiški: seniai neatnaujinta per mažo tūrio nuotekų sistema nesugeba laiku sugerti didelių vandens kiekių. R.Šimašius paskelbė, kad jau yra parengtas nuotekų atnaujinimo projektas. Į Vilniaus nuotekų sistemos atnaujinimą planuojama investuoti 26 mln. eurų. Nuotekų sistema bus atnaujinta iš sostinės savivaldybės biudžeto ir ES paramos pinigų. „Norint įsivaizduoti, kaip bus, – tarkime, šalia esančio 1,80 metrų skersmens vamzdžio Geležinio Vilko gatvėje atsiras dar 2,80 metrų nuotekų įrenginys“, – aiškino R.Šimašius.
Sostinės meras taip pat sakė pasigedęs perspėjimo pranešimų, tad bus kalbama su Bendruoju pagalbos centru, kad artinantis liūčiai sostinės gyventojai gautų perspėjimo pranešimus, būtų informuojami apie eismo sąlygas.
„Dabar įspėjama apie karinius manevrus, kurie realaus pavojaus nekelia, o apie galimą audrą neperspėjama. Nuo šiol tokie perspėjimai pasirodys Vilniaus savivaldybės puslapyje ir „Facebook“ paskyroje“ - pažadėjo R.Šimašius.
„Grindos“ vadovas K.Vaicekiūtis paaiškino, kad antradienio liūties padarinių likvidavimas turėtų atsieiti mažiau nei prieš dvi savaites, kai tai kainavo 15 tūkst. eurų, nes ir kritulių iškrito šiek tiek mažiau.
„Nuostoliai tikrai nebus didesni nei prieš dvi savaites, tuomet nuostoliai sudarė apie 15 tūkst. eurų. Kalbant apie statistiką, prieš dvi savaites pranešimų iš viso gauta apie 200, per praėjusią parą – apie 140, iš jų 40 gyventojų kvietėsi pagalbą į būstus, pastatus, kiti šimtas – gatvėse“, – pasakojo K.Vaicekiūtis.
