„Dar prieš sudarant koaliciją turėjau labai daug abejonių dėl jos sudarymo. Aš asmeniškai pasirinkčiau išeiti iš koalicijos“, – taip socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas vakar pareiškė Žinių radijui.
Bet, pavyzdžiui, užsienio reikalų ministras socialdemokratas Linas Linkevičius laikosi visiškai priešingos nuomonės.
Šis politikas ne tik pats rėmė Vyriausybės siūlomą urėdijų reformą, bet ir laiškais agitavo besipriešinančius pertvarkai partijos bičiulius Seime balsuoti už „valstiečių“ projektą.
Gavo skambų antausį
Užvakar socialdemokratai patyrė vieną didžiausių pažeminimų nuo pralaimėjimo Seimo rinkimuose.
„Valstiečiai“ spjovė į koalicijos partnerius ir prieš pat lemiamą balsavimą Seime dėl urėdijų reformos pasirašė sandorį su opoziciniais konservatoriais, pagal kurį už jų paramą Miškų įstatymo pataisoms pažadėjo grąžinti PVM lengvatą šildymui.
Po šio antausio kairiųjų stovykloje kilo sumaištis. Socialdemokratai puolė kaltinti partnerių išdavyste ir net nusikaltimu viduryje dienos – prekyba poveikiu.
Įsikarščiavęs G.Paluckas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad partijos buvimas koalicijoje nebeturi jokios prasmės.
Sprendimai atidedami
Tačiau vakar socialdemokratų vadovas, nors ir pasakė, kad balsuotų už pasitraukimą iš koalicijos, jau buvo kiek atvėsęs. Anot G.Palucko, dėl tolesnių žingsnių vyks išsamūs svarstymai partijoje, o galutinis sprendimas greičiausiai bus aiškus tiktai rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje.
Kad iki rudens jokių staigesnių judesių nebus, vakar tikino ir du įtakingi socialdemokratai – Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė ir frakcijos seniūnas Andrius Palionis.
Tuo metu „valstiečių“ lyderiai aiškino esą įsitikinę, kad kairieji nepaliks valdančiosios koalicijos ir dabar užimamų postų.
Ragina nekenkti valstybei
– Į partijai priklausančius Seimo narius kreipėtės netgi raštu – rašėte laiškus, raginančius paremti Vyriausybės siūlomą urėdijų reformą. Kodėl tiek dėmesio skyrėte šiam reikalui? – „Lietuvos rytas“ vakar paklausė užsienio reikalų ministro L.Linkevičiaus.
– Pirmiausia dėl to, kad tokios reformos Lietuvai reikalingos, kad ji įstotų į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją.
Tačiau, žinoma, ne vien dėl to, bet iš principo. Juk šiame sektoriuje, kaip ir daugelyje kitų, jau mažiausiai dešimtmetį reikia reformų, tad ir toliau nieko nedaryti negalima.
– Tačiau jūsų bendražygiai Seime ir partijos vadovybė iki šiol nepritaria tokiai reformai. Ar nejaučiate politinio diskomforto dėl tokios takoskyros?
– Man tai niekada nebuvo kliuvinys reikšti savo poziciją. Juk svarbiausia – pats klausimas ir principinis požiūris į jį, o ne kokios nors kitos aplinkybės.
– Kaip vertinate partijoje prasidėjusius svarstymus, ar nevertėtų palikti valdančiosios koalicijos?
– Kad ir kas būtų svarstoma – ar konkretus klausimas, ar kokios nors reformos, linkėčiau visada prisiminti ir turėti galvoje valstybės interesus. Ypač dabar, tokiu metu, kuris tikrai neramus ir itin svarbus valstybei.
– Kodėl, jūsų nuomone, urėdijų pertvarka tapo tokia žūtbūtinai lemtinga ir svarbi visiems – lyg būtų svarstoma ne miškų ūkio ateitis, o didis pavojus Lietuvos narystei NATO?
– (Juokiasi.) Tai keista ir man. Tad ir aš norėčiau pateikti šį klausimą tiems, kurie šį reikalą pavertė tokiu.
