Ilgaamžiškumo paslaptis
„O ką čia daugiau mąstysi, sėdime su kaimynu, kalbamės... Stebime žmones“, – šypsojosi paklaustas, kokios mintys užplūsta prie jūros, iš Telšių atvykęs senjoras Juozapas. Vyras prisipažino jau daug metų atvykstantis į Palangą bent kelioms dienoms pailsėti.
Šalia sėdėjęs jo bičiulis atskleidė, kad į Palangą keliaujama kaip į jėgas atstatančią vietą. „Čia dažniausiai atvykę žmonės galvoja, kai prailginti savo gyvenimą. Jūra išskiria daug jodo ir kitų žmogui reikalingų mikroelementų, tad nieko čia nestebina, kai žmonės sulaukia ir šimto trejų metų.
Palangiškiai – ilgaamžiai, neseniai televizija rodė apie vyrą, kuris būdamas šimto trijų metų dar važinėja automobiliu, tai ir mes galvojama, kad čia pabuvę sulauksime tų šimto kelių metų“, – sakė save beveik palangiškiu laikantis Vytautas.
Užplūsta ramybė
Kaunietė Stasė prisipažino, kad prisėdus ant suoliuko paplūdimyje ji paprastai susimąstanti apie mus supančio pasaulio grožį: „Galvoju apie dievo didybę, apie tai, kokie tobuli jo kūriniai. Šiandien prie jūros esu jau šeštą dieną, matau, kaip kasdien jūra keičiasi... Tik čia gali stebėti gamtos virsmus kiekvieną akimirką.“
Moteris tikino, kad ją pajūryje apima ramybės ir dėkingumo jausmas. „Vakar mačiau kaip bangos ritasi į krantą ir sustoja ties smėlio riba. Užtenka pažiūrėti į debesis, spalvas, bangas, tikras poilsis, tikra meditacija“, – kalbėjo pašnekovė ir pasakojo, kad šiemet prie jūros atostogauja viena, o Palanga - mėgstamiausias jos kurortas jau kelis dešimtmečius ir kelionė į Palangą yra kiekvienos vasaros tradicija.
Ponia Stasė linkėjo kiekvienam atvykusiam laiko sustoti ir pasidžiaugti gražia Lietuvos gamta: „Pasidžiaukite jus supančiu grožiu ir išmokite už tai padėkoti kūrėjui“.
Prisimena jaunystės meiles
Alytiškė Emilija pasakojo, kad suoleliai prie Palangos tilto yra pati mėgstamiausia jos vieta. „Dažniau į kurortą vykstu rudenį, bet šiemet vėsi vasara, nerimauju, kad ruduo bus labai šaltas, tad nusprendžiau važiuoti liepą. Ilsėtis Palangoje lietuvišką pensiją gaunančiam senjorui tikra prabanga, tad ir aš visus metus į taupyklę stengiuosi šiek tiek pinigų atidėti, kad galėčiau praleisti savaitę pajūryje“, - kalbėjo ji.
Moteris pasakojo, kad pati Palanga smarkiai pasikeitė, tapo šiuolaikiniu prabangiu kurortu. „Pamenu jaunystėje, dar sovietmečiu būdama studentė atvykdavau į stovyklas. Su draugėmis dienomis dirbdavome su vaikais, o vakarai lėkdavo prie jūros. Žinote ir pajūrio meilių visokių būdavo“, - šyptelėjo senjorė.
Pajuokavus, kad neabejotinai šiandien prie jūros užsimezga įvairios draugystės virstančios į meilės istorijas, ponia Emilija prunkštelėjo: „Jūsų amžiuje tai tikrai, o man jau liko tik pasakos apie Jūratę ir Kastytį“.
Jūra geras emocijas kelia ne tik atostogų tradicijas pajūrio kurorte turintiems senjorams, bet ir jaunajai kartai.
„Vos ateinu prie jūros ir kyla noras giliai giliai įkvėpti. Matyt ta milžiniška erdvė, tas horizontas“, – mintimis dalijosi į paplūdimį skubėjusi vilnietė Zita. Kad pajūris ypatinga vieta jai pritarė ir bičiulė Zita: „Esu vandenis, mėgstu laivę ir polėkį, tad toliai, neapčiuopiama erdvė kelia labai geras emocijas“, – sakė ji.
