Vilniaus gatvės remontas sostinėje baigtas. Ar tikrai?

Nors Vilniaus gatvė atidaryta prieš savaitę, darbininkams į ją dar teks sugrįžti.

Praeiviai jau spėjo įsitikinti, kad kai kurios trinkelės jau juda, šulinių dangčiai kaukši. Likę ir akis badantys dideli tarpai tarp trinkelių ir pamatų.

Be to, gatvėje įrengti pakeliamieji užtvarai vairuotojams – ne kliūtis. Ne vienas automobilis juos sėkmingai apvažiuoja.

„Tokių trūkumų yra ne vienas, bet visi jie nedideli. Galbūt dėl skubėjimo darbininkai juos paliko“, – kalbėjo po Vilniaus gatvę pasidairęs statybų ekspertas Mantas Eglinskas.

Anot jo, tarp trinkelių ir namo pamatų tarpai yra deformaciniai, o kai kuriose vietose jie akivaizdžiai per dideli.

„Toks tarpas turi būti – pamatai žiemą nuo šalčio, o vasarą nuo karščio, kaip mes sakome, vaikšto“, – aiškino M.Eglinskas.

Jis pažymėjo, kad nors tarpai per dideli, kai kur trinkelėmis jų neįmanoma uždengti. Mat tokio pločio trinkelių vis dėlto neįmanoma išpjauti.

Statybų ekspertas sakė, kad kai kurių pastatų šeimininkai tyčia paprašė taip palikti, nes visu pamato perimetru ketina įrengti nuogrindas – prie pat pastato esantį nežymų grindinio pakilimą. Jis saugo namo pamatus nuo lietaus vandens, tirpstančio sniego.

„Tokios nuogrindos yra numatytos statybos techniniame reglamente, tačiau jas tikrai ne visi įsirengia.

Gali būti, kad sutvarkius gatvę ir pastatų savininkai ketina taisyti trūkumus“, – sakė M.Eglinskas.

Ketvirtadienį Vilniaus gatvėje jau pasirodė darbininkai ir pradėjo tvarkyti didžiulius plyšius tarp vieno namo pamatų ir šaligatvio.

Nors dauguma pastatų fasadų Vilniaus gatvėje neseniai suremontuoti, išsiskiria 20-asis ir 22-asis namai. Abu jie priklauso savivaldybei.

Pirmajame pastate veikė batų taisykla. Ji jau seniai persikraustė į stoties rajoną, tačiau gyvybės patalpose nėra. Prieš kelis mėnesius čia vyko remontas, o dabar kabo skelbimai, kad patalpos išnuomojamos. Nors viduje buvo remontuojama, langai iki šiol likę mediniai. Ir visas namo fasadas seniai nematęs dažų.

Dar prasčiau atrodo 22-ojo pastato priekis. Nubyrėjęs tinkas, nublukę dažai, virš antrojo aukšto vis dar kabo užrašas „Žinijos“ draugija“, nors ji jau seniai iškraustyta.

Tik pirmajame aukšte patalpas išsinuomoję barai dar remontuoja sienas, langus. O antrąjį aukštą savivaldybė visiškai apleido. Prieš rekonstruojant Vilniaus gatvę ji ir su kitų pastatų savininkais nė nemėgino tartis, kad jie paremontuotų fasadus ir gatvė atrodytų dar geriau.

Dar prieš gatvės rekonstrukcijos pabaigą verslininkai buvo pamaloninti pažadu, kad juos atleis nuo lauko kavinių mokesčio. Esą darbai užsitęsė, teko kęsti dulkes, kitus nepatogumus.

Paprastai savivaldybė iš Vilniaus gatvėje esančių 11 lauko kavinių per sezoną surenka apie 2 tūkst. eurų mokesčių.

Tačiau netrukus verslininkai pajuto nelygybę. Mat balta juosta pažymėjus dviračių taką, gatvėje vieniems praplėsti lauko kavinių ribas buvo leista, o kitiems – uždrausta.

Savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Matonienė, paklausta, kodėl ties restorano „Pomodoro“ lauko kavine dviračių takas baigiasi ir kavinė gerokai išplėtusi ribas, aiškino, kad atkarpoje nuo Gedimino prospekto iki Vilniaus gatvės 12-ojo pastato savivaldybė yra numačiusi kelias vietas lauko kavinėms įrengti konkurso būdu.

Lauko kavinės šioje gatvės dalyje turi būti įrengiamos vadovaujantis konkurso dokumentais, architektūrinėmis sąlygomis ir suderintais lauko kavinių įrengimo projektais.

Anot R.Matonienės, architektūrinėse sąlygose ir projekte, pagal kurį įrengta „Pomodoro“ lauko kavinė, yra numatytas 2,30 metro pločio takas dešinėje Vilniaus gatvės pusėje pėstiesiems, jiems skirtas ir visas dešinysis šaligatvis Gedimino prospekto kryptimi.

„Ši kavinė įsikūrusi pėsčiųjų zonoje, kurioje po rekonstrukcijos nustatytas mišrus – tiek pėsčiųjų, tiek dviračių – eismas, panašiai kaip Pilies gatvėje“, – aiškino Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja.

Toje vietoje nėra pažymėto dviračių tako – jis prasideda nuo Islandijos gatvės ir tęsiasi iki Vilniaus gatvės 14-ojo pastato.

O tai reiškia, kad nėra nustatyto ploto, kuriuo turi eiti tiktai pėstieji, o kuriuo tik važiuoti dviračiais.

Dar viena Vilniaus gatvės keistenybė – kilnojamieji užtvarai, kuriuos vairuotojai nesunkiai apvažiuoja. Kam jie apskritai tokie reikalingi?

„Tokių situacijų, kai vairuotojai šaligatviu ar dviračių taku važiuoja į zoną, skirtą tik pėstiesiems ir dviratininkams, savivaldybė netoleruoja ir netoleruos. Tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį nedrausmingam vairuotojui gresia nuo 30 iki 90 eurų bauda“, – sakė savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis.

Jis pabrėžė, kad atnaujinta gatvės atkarpa nuo Labdarių gatvės iki Gedimino prospekto skirta tik pėstiesiems ir dviratininkams. Ją atskiria pakeliamieji užtvarai.

O Vilniaus gatvės dalis nuo Islandijos link Labdarių gatvės tapo vienos krypties eismo.

Joje įrengtas gyvenamosios zonos ženklas, kuris vairuotojams leidžia važiuoti ne didesniu kaip 20 kilometrų per valandą greičiu, o pėstiesiems – pereiti gatvę jiems patogioje vietoje.

Savivaldybė jau sulaukė skundų, kad atnaujinta Vilniaus gatvė tapo tranzitinė ir dieną, ir naktį, automobiliai jau laksto dideliu greičiu. („Sostinė“)

Duobėmis nusėto privažiuojamojo kelio šalia viešbučio „Novotel“ remontą buvo ketinama atlikti kartu su Vilniaus gatvės rekonstrukcija. Tačiau jis iki šiol nesutvarkytas.

Bendrovės „Vastint Lithuania“, kurios patalpose įsikūręs viešbutis, direktorius Kęstutis Vedeckis sakė, kad privažiuojamojo kelio remontas numatytas po Vilniaus gatvės rekonstrukcijos. Taip nuspręsta, kad vienu metu darbai nevyktų keliose vietose ir patalpų šeimininkai nesulauktų viešbučio pretenzijų.

Anot K.Vedeckio, su pasirinktais rangovais yra suderinta sutartis, bet prieš porą dienų „Vastint Lithuania“ buvo informuota, kad darbus jie gali pradėti tik rugsėjo 1 dieną. Tai užsakovams atrodo per vėlu, nes viską sutvarkyti jie ketino, kol uždarytas oro uostas ir turistų srautas sumažėjęs.

„Šiuo metu diskutuojame su rangovais dėl darbų paankstinimo. Tikėtina, kad kreipsimės ir į kitus rangovus“, – tvirtino K.Vedeckis.

Visi darbai bus atliekami „Vastint Lithuania“ lėšomis, o savivaldybei liks tik prisidėti eismo organizavimo klausimais.