Liguistas pavydas vyrą pavertė pasiutusiu žvėrimi

„Liguistas pavydas Albertą pavertė pasiutusiu žvėrimi. Lina jam buvo per daug gera, daug kartų atleido. O kai nebetekusi jėgų taip gyventi liepė išeiti, buvo žiauriai nužudyta“, – praėjusio savaitgalio tragedijos priežastis įvardijo moters artimieji.

Urna su L.Kazlauskienės palaikais palaidota Alytuje, šalia prieš devynerius metus amžinojo poilsio atgulusio 33 metų jos vyro Dainiaus.<br>Z.Šilinsko nuotr.
Urna su L.Kazlauskienės palaikais palaidota Alytuje, šalia prieš devynerius metus amžinojo poilsio atgulusio 33 metų jos vyro Dainiaus.<br>Z.Šilinsko nuotr.
Savo draugę nužudęs ir pats pasikoręs A.Macijauskas buvo liguistai pavydus.
Savo draugę nužudęs ir pats pasikoręs A.Macijauskas buvo liguistai pavydus.
Į sodybą Milastonių kaime atvykę Linos artimieji du kūnus rado ūkiniame pastate.<br>Z.Šilinsko nuotr.
Į sodybą Milastonių kaime atvykę Linos artimieji du kūnus rado ūkiniame pastate.<br>Z.Šilinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Genovaitė RAFANAVIČIENĖ LR korespondentė

Jul 30, 2017, 8:51 AM

Alytiškiai 39 metų Lina Kazlauskienė ir jos draugas 46 metų Albertas Macijauskas prieš savaitę penktadienį vakare trumpam atvyko į savo sodybą Milastonių kaime (Alytaus r.).

Artimieji sunerimo, kai nė vienas iš jų nebeatsiliepė telefonu.

Šeštadienio rytą į sodybą atvykę L.Kazlauskienės artimieji išvydo kraupų vaizdą – ūkiniame pastate kabantį vyro kūną smaugvirvėje ir negyvą nubrozdintu veidu moterį ant grindų su virvės dalimi ant kaklo.

Skambindavo labai dažnai

Apie tai, kad nebepajėgia daugiau ištverti bendro gyvenimo su beprotiškai pavydžiu A.Macijausku, L.Kazlauskienė pastarosiomis savaitėmis ne kartą prasitarė ne tiktai motinai, bet ir kaimynams, draugėms.

Tolimųjų reisų vairuotoju dirbęs vyras buvo neįtikėtinai pavydus – tikrindavo moters telefone visus skambučius, žinutes ir primygtinai klausinėdavo, su kuo bendrauja, o išvykęs į reisą tuoj imdavo skambinti, nes beveik kas minutę norėjo žinoti, ką jo moteris veikia.

Net degtinės butelį iš po skverno kartais išsitraukdavo stengdamasis pagąsdinti, kad vėl pradės gerti, nors jau daug metų jokio alkoholio visiškai nevartojo.

Vieni kalbėjo, kad Albertas kažkada smarkiai gėrė, todėl metęs laikosi abstinencijos. Tačiau artimesni žmonės prisiminė, kad po sunkios galvos operacijos, atliktos prieš keliolika metų, jam nebuvo galima net lašo paragauti.

Mandagus, tvarkingas, bet karštoko būdo vyras kartais užsiplieksdavo lyg degtukas. Bet niekas nematė ir Lina nesiskundė, kad kada nors ją būtų mušęs.

Vyrui siūlė pasilikti sodybą

Aplinkinius žavėjo graži, darni, dažniausiai už rankų susikibusi pora. Niekas negalėjo patikėti, jog vyras savyje lyg užtaisytą ginklą nuolat nešiojasi tokį baisų pavydą, kuris staiga iššovė ir virto siaubingu nusikaltimu.

Likus porai dienų iki žūties moteris guodėsi ir kaimynei, su kuria artimiau bendravo, kad nebepakelia tokio nepasitikėjimo ir pavydo. Ji vyriškiui siūlė susirasti kambarį ir pasilikti prieš ketverius metus įsigytą sodybą Milastonių kaime.

Ši valda priklausė Linai, bet jau trejus metus Albertas čia buvo deklaravęs gyvenamąją vietą. Jie drauge apleistą, apžėlusį krūmais kiemą pavertė jaukia poilsio vieta.

Susitvarkė mūrinę lauko virtuvę, kur ir nakvodavo, o apgriuvusį nedidelį namelį tikėjosi susiremontuoti.

Dažniausiai savaitgaliais ir per atostogas pora atvykdavo iš Alytaus su Linos vaikais – septyniolikmečiu sūnumi ir vienuolikmete dukra.

Dukrą paliko namuose

Liepos 21-osios, penktadienio, vakarą po kelių dienų kelionės grįžusį tolimųjų reisų vairuotoju dirbusį Albertą Lina apie 18 valandą pasitiko įmonės aikštelėje ir savo automobiliu „Volkswagen Sharan“ parsivežė namo.

Jau nemažai metų bendrovėje „Haltex“ siuvėja dirbanti moteris ką tik buvo baigusi darbą.

Tame pačiame daugiabutyje Likiškėlių gatvėje gyvenanti kaimynė teigė girdėjusi, jog Albertui kažko prireikė užsukti į sodybą Milastonyse. Todėl pora trumpam Linos dukrą vieną paliko bute, nes sūnus vasarojo pas jos motiną ir brolį Kalvarijoje.

Dieną Lina dar skambino telefonu motinai ir pasakė, kad Albertas grįžta, pasitiks, bet paskutinį kartą gražiuoju paprašys susirasti kur gyventi kitur.

Tačiau vyras nenorėjo keisti gyvenimo. Vis kartodavo, esą neturi kur eiti, o jei išeis, tai visam. Toks grasinimas ir buvo įvykdytas.

Motiną užvaldė nerimas

Žinodama dukros sugyventinio liguistą pavydą, nuolatinį psichologinį smurtą, po paskutinio pokalbio su dukra motina visą pusdienį jautė didelį nerimą.

Todėl labai išsigando, kai nė vienas iš jų visą vakarą ir naktį neatsiliepė į skambučius telefonu.

Anksti rytą Linos sūnus, brolis ir jo žmona iš Kalvarijos išskubėjo į sodybą Milastonyse, nes jau žinojo, kad į butą mieste jie negrįžo.

Girdėjo moters klyksmą

Mūrinė lauko virtuvė buvo užrakinta iš vidaus, o kai artimieji duris atidarė, išvydo kraupų vaizdą – smaugvirvėje kabantį vyro kūną ir sumuštą negyvą moterį.

Išgąstingą šauksmą išgirdę atskubėjo kaimynai ir iš karto suprato, kodėl vakare, apie septintą valandą, iš šios sodybos sklido moters klyksmas.

„Jis Liną kieme turėjo netikėtai kuo nors apsvaiginti, nes negalėjo kitaip įveikti. Ji buvo tvirta, stipri. Tuomet žiauriai sumušta buvo atvilkta į virtuvę“, – svarstė motina.

Manoma, kad tempiama moteris dar bandė priešintis, nes tai rodo nulūžinėję rankų pirštų nagai. Pavydo apakintas vyras, pasmaugęs ją, nusižudė ir pats.

Kaimynai ir artimieji neabejoja, kad A.Macijauskas buvo suplanavęs tokį kraupų nusikaltimą, todėl ir sugalvojo kažkokią priežastį trumpam dviese, be vaikų, užsukti į sodybą.

Darbe nekėlė jokių problemų

„Baisu. Esame sukrėti. Kaip neįmanoma pažinti žmogaus. A.Macijauskas dvejus metus mūsų įmonėje dirbo hidrodinaminio-vakuuminio automobilio nuotekoms vežioti vairuotoju. Visada paklusnus, mandagus, taktiškas. Truputį spirgutis, bet jokių problemų su juo neturėjome.

O kaip jis džiaugėsi po skyrybų susiradęs gražią, gerą ir protingą moterį. Visada ją tik Linute arba žmona vadino. Sakė puikiai sutariantis su abiem jos vaikais. Gyrėsi ir puikia uošve. Ir sodyba kaime jam labai rūpėjo.

Darbas labai patiko, nes vakare visada galėdavo grįžti namo.

Gal pats jautė kokį nors nepasitikėjimą savimi. Bet pernai vasarą ryžosi vėl pradėti dirbti tolimųjų reisų vairuotojui“, – pasakojo K.Urbanavičiaus individualiosios įmonės darbuotoja.

Mylėjo Linos dukrą

A.Macijauskas kilęs iš Kazlų Rūdos ir čia gyveno iki skyrybų su pirmąja žmona. Su motina ten liko jų dvynukų porelė ir vyresnė dukra, dabar jau visi pilnamečiai.

Linos dukrelė buvo labai prisirišusi prie Alberto, nes savo tėčio neprisiminė. Jis 2008 metų spalį žuvo avarijoje, kai mergaitei buvo treji metai.

Į Alytų atitekėjusi L.Kazlauskienė trisdešimties metų tapo našle su dviem mažais vaikais.

Ji buvo tvarkinga, darbšti, linksma, protinga, susitvardanti, skubanti visiems patarti ir padėti, kaip apibūdino ne vienas ją pažinojusiųjų, sugebėjo nepanirti į depresiją.

Tik praėjus penkeriems metams atsitiktinė pažintis su ligoninėje sutiktu suvalkiečiu Albertu pamažu virto artima draugyste.

Urna su L.Kazlauskienės palaikais palaidota Alytuje, Klevų gatvėje, šalia prieš devynerius metus amžinojo poilsio atgulusio 33 metų jos vyro Dainiaus.

A.Macijauską artimieji palaidojo Kazlų Rūdos kapinėse.

Vyrai žudė ne tik savo žmonas, bet ir vaikus

2014 metų rugsėjo 4-osios naktį, likus kiek daugiau kaip pusvalandžiui iki vidurnakčio, saugos bendrovėje prie Rygos dirbęs 33-ejų buvęs krepšininkas Martynas Andriukaitis 14-mečio Kristoferio akivaizdoje nušovė jo motiną 42 metų Renatą Darwish, o kitą kulką paleido į save. Iškviesti medikai ir policininkai konstatavo, kad moteriai niekuo nebegalima padėti, o M.Andriukaitis mirė ligoninėje.

2014 metų rugpjūčio 11-ąją Pasvalio rajone, miško viduryje esančioje sodyboje, vyras nušovė savo gyvenimo draugę, o paskui pats nusišovė. Viename Storiškio kaimo trobos kambaryje gulėjo negyva sodybos šeimininkė 53 metų Vida B. Kitame kambaryje rastas negyvas vyras, 53-ejų Rimantas Š. Šalia jo buvo numestas šautuvas.

2014 metų liepos 8-ąją Klaipėdoje daugiabučio bute rasti negyvi sutuoktiniai Rukšnaičiai. Įtariama, kad pastaruoju metu niekur nedirbęs 37-metis Valdas Rukšnaitis iš pradžių pasmaugė savo žmoną Renatą, o po to pasikorė. Neaišku, kodėl sutuoktiniai susipyko savo gimtadienių išvakarėse – klaipėdietei liepos 8-ąją būtų sukakę 34 metai, jos vyras gimtadienį būtų šventęs po kelių dienų.

2013 metų rugsėjo 12-osios rytą Varėną sukrėtė žinia, kad naktį viename daugiabutyje Marcinkonių gatvėje rasta negyva visa Eidukonių šeima – 36 metų vyras Gintautas, 30-metė žmona Renata ir jų 8 metų sūnus. Žmonos užuomina, jog norėtų skyrybų, taip graužė vyrą, kad jis galiausiai griebėsi peilio ir sunaikinęs šeimą pasikorė. Likus pusmečiui iki tragedijos žmona užsiminė vyrui apie skyrybas. Bet po to pora ir toliau gyveno kartu, o dėl skyrybų nebuvo atlikta jokių teisinių veiksmų. Nenustatyta, kad G.Eidukonis kada nors būtų grasinęs žmonai ar prieš ją naudojęs kokį nors fizinį smurtą. Ši šeima aplinkiniams visada atrodė rami ir gražiai sutarianti, nes vyras viešumoje su žmona elgėsi pavyzdingai. Tačiau jau nužudymo dieną pasklido gandų, kad sutuoktinis buvo labai pavydus ir žmonai dažnai pažerdavo nepagrįstų kaltinimų.

2011 metų pabaigoje Šalčininkuose 58 metų Janas Smaguras nužudė 60-metę žmoną Stanislavą. Manoma, kad Šalčininkų rajono savivaldybėje buhaltere dirbusi moteris buvo pasmaugta. Savivaldybėje sargu dirbusį vyrą prie Naujasodžio miško medžiotojai aptiko pasikorusį. Moteris bendradarbei buvo prasitarusi apie vyro smurtą.

Bendrovės „Kauno švara“ kroviko 44 metų Valdo Milerio ir Kaišiadoryse esančios drabužių parduotuvės savininkės 41 metų Kristinos Milerienės šeimą draskę konfliktai 2011 metų kovo 14-ąją baigėsi šiurpiu nusikaltimu. K.Milerienė rasta negyva savo kambaryje, o jos sutuoktinis – pasikoręs prie namo prišlietame garaže. Pavydus vyras žmoną nuolat kaltino neištikimybe, gąsdindavo, kad ją nužudys, o namą susprogdins. Ūmaus būdo vyras susikaupusį įniršį išliedavo ant žmonos.

2008 metų vasario 21-ąją įniršio apimtas Kauno rajono Šlienavos kaimo gyventojas 50-metis Stanislovas Rutkauskas nušovė savo buvusią 48 metų sutuoktinę Angelę, o po to paleido kulką sau į galvą. Rutkauskai santuoką nutraukė prieš porą metų, bet gyveno viename name J.Biliūno gatvėje. S.Rutkauskui paleidus šūvį į buvusią sutuoktinę, jų 18 metų sūnus iššoko per langą ir nubėgo pas kaimynus pagalbos.

2007 metų gruodžio 22 dieną panaši tragedija įvyko Kauno klinikose – vyriškis trimis šūviais nužudė žmoną ir pats nusišovė. Beprotiškam poelgiui ryžosi Kauno rajono policijos patrulis 53 metų Kazys Veiverys. Apie vidurdienį jis atėjo į Kauno klinikų galvos smegenų traumų skyriaus palatą, kurioje gulėjo sutuoktinė 48 metų Lina Veiverienė. Savigynai išduotu pistoletu K.Veiverys tris kartus šovė žmonai į krūtinę, o vėliau paleido kulką sau į smilkinį. Kaunietė mirė iš karto, o K.Veiverys buvo nugabentas į reanimacijos palatą. Medikai maždaug valandą kovojo dėl jo gyvybės, tačiau sunkiai sužalotas vyriškis mirė. Kolegos K.Veiverį vadino pavyzdiniu pareigūnu, tačiau jis nesugebėjo įveikti šeimą užgriuvusių sunkumų.

2004 metų gegužės 12 dieną 39 metų Artūras Denisenka virtuviniu peiliu subadė savo metais jaunesnę žmoną, garsaus trio „Trys panteros“ vadybininkę Alantą Denisenkienę. Po poros savaičių A.Denisenka pats rastas negyvas savo automobilyje „Audi 100“. Vilnietis nusižudė į automobilį prileidęs dujų. Jos pateko žarna, kurios vienas galas buvo pritvirtintas prie duslintuvo, o kitas įkištas į saloną. Subadytos motinos kūną aptiko iš mokyklos grįžę jos vaikai. Jie tvirtino, kad motina nuolat pykosi su vyru ir artimiausiu metu ketino skirtis.

2004 metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje, bute Tuskulėnų gatvėje, buvo rasti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus 62 metų Leono Noreikos, jo žmonos sostinės tarybos narės, Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės direktoriaus pavaduotojos 45 metų Jūratės Noreikienės ir jų 18-metės dukters Jūratės palaikai. Manoma, kad L.Noreika, garsaus operos solisto Virgilijaus Noreikos brolis, iš pradžių nušovė savo artimąsias, o po to nusišovė. Noreikų šeimą pažinoję žmonės tvirtino, kad 17 metų už žmoną vyresnis profesorius buvo labai pavydus.

1997 metų rugpjūčio 3-iosios vakare kelių policijos valdybos inspektorius 39 metų Kazimieras Skeberdis netoli Vilniaus esančiame sodo namelyje peiliu mirtinai subadė savo 43 metų žmoną Laimą Skeberdienę, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos sekretorę. Sodo namelyje tarp jo ir žmonos kilo konfliktas. L.Skeberdienė iš jo tyčiojosi, kad nepadeda išlaikyti dviejų vaikų. K.Skeberdis savo žmoną įtarinėjo neištikimybe. Kilus ginčui K.Skeberdis griebė peilį ir juo žmonai smogė septynis kartus. Moteris vyro smurtą kentė, nes bijojo jo keršto.

Pavydas sunaikina porų santykius

Romalda Stasionienė

Psichologė, talkinanti ir Alytaus moterų krizių centrui

„Visuomenėje gajus posakis: „Pavydi – vadinasi, myli“. Bet tai tik maža dalis tiesos. Pavydas – daugialypis reiškinys, apimantis tam tikrus mąstymo, emocinius, elgesio ir tarpasmeninių santykių ypatumus.

Iš tiesų pavydo jausmas santykiuose rodo, jog mums tie santykiai svarbūs ir mes bijome prarasti artimą žmogų. Tačiau sveikuose santykiuose partneriai siekia išsaugoti ryšį rūpindamiesi vienas kitu, reikšdami pagarbą, dėkingumą, pasitikėdami vienas kitu, spręsdami sunkumus, suteikdami pakankamai erdvės saviraiškai ir pripažindami vienas kito autonomiją.

Patologinis pavydas pasireiškia, kai asmuo mano turįs išskirtinę nuosavybės teisę į kitą asmenį. Ši nuosavybė jiems būtina santykiams išlaikyti, o ydinga nuostata yra patologinio pavydo pamatas.

Jį dažnai išgyvena narcisistinės asmenybės. Pavydiems žmonėms būdinga žema savivertė. Jie giliai viduje netiki, kad yra verti meilės. Tai dar vienas įsitikinimas, kurstantis pavydą.

Pavydas – emocinis atsakas į suvokiamą grėsmę prarasti santykius. Patologinį pavydą lydi pyktis, nerimas, nesaugumas, skatinantis numatyti išdavystę ir bet kokia kaina jos išvengti. Pavydūs asmenys negeba toleruoti neapibrėžtumo ir stengiasi kontroliuoti savo meilės objektą.

Jie seka, renka informaciją iš kitų, tikrina daiktus, žinutes, tardo ar netgi reikalauja partnerio būti įsijungus GPS ryšį. Kuo didesnis nesaugumas, tuo didesnė patologinio elgesio išraiška.

Taip patologiškas pavyduolis savo rankomis ima griauti tai, ką labiausiai bijo prarasti.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.