Štai girdėjau, kad net trys prozininkai kone vienu metu parašė beveik tą pačią istoriją. O čia paprastutė mintis.
Kas gali paneigti, kad jos neperskaičiau knygoje, feisbuke ar komentaruose?
Taigi gal tai ir ne aš sugalvojau, bet Naisiuose toks gaisras nebūtų kilęs.
Nepaisant to, kad Rumšiškės ir Naisiai – lyg batų pora, stovinti ant tos pačios Lietuvos žemės.
Abu tokie pat dirbtiniai ir pasiūti iš probočių gadynės ilgesio odos.
Abu tokie pat pavyzdiniai, siūlantys kitokią buities perspektyvą. Senovinę, kai net obuoliai būdavo arbūzo dydžio ir medaus saldumo.
Tad dėl gaisro vis dėlto kalti fejerverkai.
Ne kitaip. Jie įžiebė ugnį, o alkoholis pakurstė. Tokia ugniniu vandeniu spjaudanti minia net Naisius uždegtų. Ką ten kelios gryčios su šiaudinėmis skrybėlėmis.
Tačiau Naisiuose taip niekada neatsitiktų.
Čia nebūna fejerverkų, nes jų nebūdavo ir probočių gadynėje. O ir kam jie reikalingi, kai žmonės ir taip laimingi.
Jie pramogauja kiekvieną akimirką: džiaugsmingomis akimis stebi, kaip auga žolė. Ne ta, kuri veža.
Naisiečius su augančios žolės atspindžiu akyse veža autobusas. Į spektaklį. Į Vilnių. Jei Lietuva pavirstų Naisiais, toje šalyje tikrai nebūtų vietos fejerverkams.
Gal tai ir ne aš sugalvojau, bet Naisiuose valdžios atstovų į dvikovą niekas nekviestų.
Žmonės čia supratingi. Jei uždraudi alkoholį, jie „vaisvandeniais“ mėgaujasi iš „Coca-Cola“ butelių.
Jeigu uždraustų cukrų , jie nuo tų „vaisvandenių“ pilnų „Coca-Cola“ butelių nuplėštų raudonas etiketes.
Jei naisiečiams itin nepatinka koks nors politikas ar dvarponis, jie burba, keikiasi ir kviečia į dvikovą nebent vakare susėdę virtuvėje prie „Coca-Cola“ butelio be etiketės.
O viešai elgiasi kaip neveisliniai šunys – kuo labiau lupi, tuo labiau myli. Glaustosi. Laižosi. Inkščia.
O jeigu netyčia ir išdrįstų, sulauktų vienintelės tokiu atveju adekvačios reakcijos: logiškai vienas su kitu niekaip nesusijusių sakinių tirados, kuri pasėja neaiškumo, netikrumo, nesveiko proto atmosferą. Kaligulišką. Nepakaltinamą.
Juk net jei tas ministras būtų U.Boltas, sutikimas dalyvauti bėgimo dvikovoje būtų pražūtingas – džinas išlįstų iš butelio.
Tuomet nepatenkinti dvyliktokai švietimo ir mokslo ministrę J.Petrauskienę tuoj pat iškviestų kartu laikyti valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, o H.Daktaras pasiūlytų teisingumo ministrei M.Vainiutei mėnesį sykiu praleisti kalėjimo kameroje.
Šalies optimizmą nesėkmingai bandanti kelti Vyriausybės kanclerė M.Dargužaitė tada tikrai neišvengtų realybės šou „Išgyvenk iš vidutinės pensijos“, Seimo narys K.Pūkas – iššūkio mėnesį pasimelsti vyrų vienuolyne, o R.Šimašius – kvietimo į skaitmeninės detoksikacijos stovyklą.
Ne, tai greičiausiai ne aš sugalvojau, bet Naisiuose tokių aistrų dėl kažkokio paminklo tikrai nekiltų.
Ir visai ne todėl, kad juose nėra Lukiškių aikštės.
Koks dar arklys, kai jų pilni laukai, palaukės ir tvartai?
Koks dar laisvės karys, kai jų, tik trukdančių darbuotis, apstu feisbuke ir spaudos konferencijose?
Koks dar Rėdos ratas, kai visi aprėdyti J.Statkevičiaus sermėgomis? Koks dar praeivių skenavimas, kai jau nebegali pabūti nei vienas, nei dviese, nei privačiai su viešaisiais ryšiais?
Visiškas idėjų badas. Jei Lietuva būtų Naisiai, jų, tų idėjų, netrūktų – visi puikiausiai žinome, kas stovėtų tos šalies pagrindinėje aikštėje. Ir ne aš tai sugalvojau.
Jūsų Ramūnas
