Po gaisro Rumšiškių liaudies buities muziejuje aiškėja, jog supleškėjusių etnografinių objektų atstatymas, įvertinant statybinių medžiagų ir darbų įkainius, kainuos gerokai daugiau, nei jie buvo įvertinti 2014 metais.
Festivalio „Granatos Live“ metu sekmadienio naktį liepsnų praryti pastatai – XX amžiaus pradžios gyvenamasis namas ir tvartas, atgabenti iš Vabalų kaimo (Šilutės r.), prieš trejus metus buvo įvertinti 74 780 eurų.
„Tačiau iš tikrųjų jų atstatymui reikės išleisti tikrai daugiau nei 100 tūkst. eurų“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo muziejaus direktorė Violeta Reipaitė.
Pastatų restauravimo specialistai preliminarią atstatymo kainą turėtų įvardinti dar šią savaitę.
Jei viskas vyks sklandžiai, etnografinis būstas ir tvartas bus atstatyti iki kito muziejaus sezono atidarymo – 2018 metų gegužės 1 dienos.
Festivalis buvo apdraustas – organizatorių tvirtinimu, žala bus kompensuota.
Laukiama atsakymų dėl pirotechnikos
Tuo metu gaisrų tyrėjai trečiadienį dar negalėjo nurodyti nelaimės priežasties.
Tiriamos trys svarbiausios versijos – tyčinis padegimas, neatsargus elgesys ar pirotechnika.
Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiajai specialistei Miglei Kasnauskaitei susidarė įspūdis, kad pirotechnikos gaminius festivaliui pateikusi įmonė nenori atvirai ir operatyviai bendradarbiauti su tyrėjais.
M.Kasnauskaitės tvirtinimu, trečiadienio rytą dar nebuvo gautas atsakymas į raštišką paklausimą, iš ko susideda 18 tūkst. žiūrovų pritraukusios šventės metu naudota pirotechnika, jos charakteristikos.
„Gavę duomenis apie pirotechniką galėsime sustiprinti arba atmesti versiją, kad gaisrą sukėlė petardos. Tačiau kol kas žinių apie pirotechnikos gaminių charakteristikas nėra“, – pasakojo M.Kasnauskaitė.
Taip pat greitu laiku turėtų būti gautos išvados, ar gaisras nebuvo sukeltas panaudojus degiuosius skysčius. Tai padės nustatyti specialūs prietaisai.
Kol vyksta tyrimas, didžiulės degėsių krūvos muziejaus teritorijoje liks nepajudintos.
Liudininkai vengia vykti į policiją
Po gaisro teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo. Už tai gresia laisvės atėmimas iki 5 metų.
Kaišiadorių prokurorė Jurgita Česienė paprašė visuomenės pagalbos – laukiama liudininkų, galinčių suteikti vertingos informacijos teisėsaugos pareigūnams.
Vaizdo kamerų prie gaisravietės nėra įrengta, tad liudininkų parodymai – itin svarbūs.
Kol kas į policiją neatvyko nė vienas liudininkas, matęs, kaip įsiplieskė gaisras ar turintis žinių, kas tai galėjo padaryti.
Šiuo metu vyksta intensyvios savanorių, muziejaus personalo, kitų žmonių apklausos.
Iš pradžių suliepsnojo viršutinė gyvenamojo etnografinio pastato dalis – greičiausiai nendrėmis dengtas stogas. Nuo šio statinio ugnis persimetė į XX amžiaus pradžios tvartą, stovėjusį už 20 metrų.
Abiejuose mediniuose pastatuose nebuvo įrengta priešgaisrinė signalizacija.
Rumšiškių liaudies buities muziejaus direktorė V.Reipaitė paragino Šilutės regiono gyventojus, turinčius senovinių pastatų, planuojančius juos nugriauti, pranešti muziejui.
Jei po ekspertų įvertinimo išaiškėtų, kad konstrukcijos atitinka autentikos reikalavimus, jas būtų galima panaudoti etnografiniams pastatams atkurti.
Tarp degėsių – krūvos skardinių
Baigiantis festivaliui „Granatos Live“, sekmadienį po vidurnakčio Rumšiškėse buvo surengtas įspūdingas pirotechnikos šou.
Pranešimas apie gaisrą buvo gautas 2 val. 04 min.
Fejerverkas dangų nušvietė netoli nuo pagrindinių scenų, kurias iki gaisravietės skiria maždaug 400 metrų.
Iš pradžių užsidegė 90 kvadratinių metrų ploto gyvenamasis pastatas, o paskui – ir kitas eksponatas – tokio pat dydžio pastatas, buvęs XX amžiaus pražios tvartas. Abu medinius statinius skyrė vos 20 metrų.
„Savo akimis regėjau, kaip liepsnos nuo vieno eksponato persimetė prie kito. Tačiau kaip kilo gaisras, nemačiau“, – prisiminė festivalio organizatoriams talkinęs savanoris Tomas I.
