Juo yra nurodoma, kad asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje, arba paso kitų įrašų skyriaus pirmame puslapyje, pavardės galėtų būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis. O kitoje kortelės pusėje ar pas kitų įrašų pirmame lape rašyti originalią pavardę.
Tokią galimybę turi Lietuvos pilietybę įgiję užsieniečiai, sudarę santuoką su užsieniečiu ir pasiėmęs jo pavardę, ar vaikas, kurio vienas iš tėvų yra užsienietis ir gavęs jo pavardę.
Pats M.Puidokas, pasakodamas apie šį įstatymo projektą sako, kad tai yra kompromisinis variantas.
„Šis pasiūlymas atitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimus, atitinka ir prezidentės nuomonę. Manau, kad šiuo atveju Lietuvai, kaip valstybei, tai būtų šios problemos sprendinys. Nes jis leistų tituliniame puslapyje rašyti tas tris raides X, Q ir W toms lietuvėms, kurios yra susituokusios su užsieniečiams ir jų vaikams“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė M.Puidokas.
„O visiems likusiems būtų priimtas vadinamas latviškasis variantas, kitame puslapyje ir kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje būtų leidžiama visas lotyniško alfabeto raides, su visais diakritiniais ženklais. Tai tiek tautinėms mažumoms, tiek turintiems skandinaviškas pavardes, kurioms šios trys raides nėra sprendinys, šis variantas leistų originalią pavardžių rašyseną“, – pasakojo politikas.
Tautinės mažumos nebus visiškai patenkintos
Politikas tikisi, kad šis įstatymo projektas turėtų būti priimtas šių metų Seimo rudens sesijoje. Ir nors tai visapusiškai netenkintų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos, tai būtų žingsnis į priekį.
„Jeigu Seime, rudens sesijoje, būtų priimtas šis projektas, manau, kad tai būtų sprendinys. Ir lenkų tautinę mažumą šis variantas turėtų tenkinti, nes šios raidės neapima viso raidyno, kurį naudoja lenkai. Manau, kad tai žingsnis, siekiant šią problemą sureguliuoti. Tai nebūtų idealus variantas, kurio yra norima, bet Lietuvai, saugant valstybinę kalbą, siekiant būti lanksčiai, tai būtų sprendimas“, – pasakojo M.Puidokas.
Frakcijos palaiminimą gavo
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovai dar praėjusiais metais svarstė apie kelis galimus šios problemos sprendimo variantus.
Seimo narys M.Puidokas tikino, kad jo registruotas pasiūlymas su frakcija yra suderintas.
„Taip, pasiūlymas su frakcija yra derintas ir pristatytas. Tikiuosi, kad palaikymo jis sulauks. Manau, kad tai kompromisas, nes Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kaip politinė jėga, vadovavo judėjimui „Talka už kalbą“, kai buvo renkami parašai, pasisakant už antrojo puslapio variantą“, – sako Seimo narys.
„Manau, kad čia būtų kompromisas tarp vidaus ir užsienio politikos. Nes tai tikrai yra ganėtinai opi problema, kuri jau buvo daugybę kartų Seime mėginta spręsti“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė M.Puidokas.
Politikas tikisi, kad šis įstatymas įsigalios nuo 2019 metų sausio 1 dienos.
