Panašius žodžius iš mūsiškio premjero S.Skvernelio išgirdo mokytojų atstovai, išdrįsę užsiminti, kad jau laikas pradėti kelti atlyginimus. Tam reikėtų apie 200 milijonų eurų, tačiau tokia suma premjerui, o ypač finansų ministrui V.Šapokai, tikriausiai įvarytų siaubą.
Todėl ir išaiškino Vyriausybės vadovas, kad jei mokyklas baigę jaunuoliai vos moka skaityti, tai paskirti šimtus milijonų eurų juos bandžiusiems ugdyti pedagogams visiškai neatsakinga. Kita vertas, ir pačių mokytojų yra keliais tūkstančiais daugiau, negu dabar reikėtų. Todėl, kaip visada, lazda turi du galus.
Reikia ir struktūrinių reformų, kad mokytojai taptų motyvuoti, o jų darbas duotų geresnių rezultatų.
Įdomu, kokios reformos turi įvykti, kad prieš rugsėjo 1-ąją „nemotyvuoti“ mokytojai nustotų prašyti paremontuoti klases, nupirkti vieną kitą kompiuterį ar spausdintuvą? Kaip apskritai motyvuoti tuos pedagogus, kad jie nustotų skundęsi mažomis algomis? Tik nesiūlykite didinti finansavimo, nes pinigų tai nėra!
Mokytojai dar „neatmeta galimybės“ streikuoti, o pareigūnai viešai užsiminė apie artėjančias protesto akcijas. Iš šios sistemos į premjerus atėjusiam S.Skverneliui tai būtų žeminantis antausis.
Ei, bet juk policininkams algos vis dėlto buvo padidintos, mašinos ir neperšaunamosios liemenės nupirktos, tai ko čia skųstis?
Ak, tiesa, algas kilstelėjo gal penktadaliu, bet darbų užkrovė dvigubai daugiau.
Todėl ir drįsta pareigūnai grasinti piketais, streikais ar kitokiais valdžiai nemaloniais renginiais. Bet netgi ir jų metu tikriausiai išgirsime tą pačią dainą: reikia struktūrinių reformų, o ne pinigų, todėl laikykitės!
