Vadinamajai profesionalų Vyriausybei pavaldžiose valstybinėse institucijose šiukštu negalima viešai reikšti vadovybei nepatogių minčių.
Regis, taip mano Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė, įpareigojusi savo pavaldinius atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl „Lietuvos ryto“ straipsnyje išsakytų M.Skritulsko teiginių.
Teritorinės darbo biržos vadovas visuomenę supažindino su klaipėdiečių parengtu Darbo biržos pertvarkos variantu, kuriuo siūloma visai atsisakyti centrinio institucijos aparato Vilniuje paliekant tiktai keturias regionines darbo biržas ir taip kasmet sutaupant po 5,2 mln. eurų.
Įžvelgė virtinę pažeidimų
Tokie revoliuciniai siūlymai Darbo biržos vadovybei nepatiko. Netrukus M.Skritulskas sulaukė pranešimo apie tarnybinį nusižengimą, kuriame jam buvo reiškiami įtarimai pažeidus ne vieną teisės aktą.
Esą klaipėdietis galbūt pažeidęs Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, padorumo, atsakomybės principus.
Be to, kalbėdamas su žurnalistu M.Skritulskas įtariamas pažeidęs Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisykles, kurios nurodo elgtis politiškai neutraliai ir nežlugdyti valstybės valdžios institucijų sprendimų arba veiksmų, būti lojaliems ir paslaugiems vadovybei, atsakyti už naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą panaudojimą ir konfidencialumą.
Galiausiai M.Skritulskas galėjęs pažeisti Teritorinės darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo punktą, kuris numato užtikrinti ir ES teisės aktų bei tarptautinių sutarčių vykdymą.
Įdomu tai, kad tą pačią dieną, kai Darbo biržos direktorė L.Valalytė pasirašė įsakymą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo, M.Skritulskas gavo socialinės apsaugos ir darbo viceministro Eitvydo Bingelio padėką už pateiktas įžvalgas dėl užimtumo politiką įgyvendinančių institucijų sisteminės veiklos.
Norima bausti už išsišokimą?
Klaipėdos darbo biržos direktorius įsitikinęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra pradėta tik dėl akių.
„Man iki šiol niekas taip ir nepasakė, kokiais konkrečiais žodžiais spaudoje parodžiau nepagarbą žmogui ir valstybei, galėjau pažeisti padorumo principus, žlugdyti valstybės institucijų sprendimus ir net tarptautines sutartis“, – kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ ironizavo M.Skritulskas.
E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
Klaipėdiečio manymu, L.Valalytei, matyt, labai nepatiko jo išsišokimas.
Juk Seimui ir ministerijai nusiųstame klaipėdiečių projekte pasiūlyta panaikinti pačių Darbo biržos vadovų darbovietę – institucijos centrinį aparatą, taip būtų sumažintas išpūstas darbuotojų skaičius ir sutaupyta biudžeto lėšų.
M.Skritulsko manymu, beveik 100 darbuotojų turinti Darbo birža atlieka tik tarpininko vaidmenį tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir teritorinių darbo biržų, o be to, dubliuoja dalį funkcijų, kurias vykdo ministerijos Darbo departamentas.
Vietoj dabartinės Darbo biržos sistemos struktūros atsiradus tiesiogiai ministerijai pavaldžioms keturių šalies regionų užimtumo tarnyboms, būtų galima atsisakyti apie 250 vadovaujančių darbuotojų, brangiai kainuojančio transporto, kompiuterinės technikos, pastatų eksploatavimo.
Neapsisprendžia, ką pažeidė
Nors M.Skritulskas „Lietuvos ryte“ komentavo tiktai pasiūlytą struktūrinės pertvarkos variantą, o tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl straipsnyje išsakytų direktoriaus teiginių, atrodo, Darbo biržos vadovai patys dar nėra iki galo apsisprendę, už ką jį reikėtų bausti.
„Tyrimas pradėtas dėl galimo Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų pažeidimo.
Šiuo klausimu manome, kad reikėtų kalbėti apie Klaipėdos teritorinės darbo biržos vadovo bendravimo su klientais ypatumus“, – aiškino Darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė.
D.Umbraso nuotr.
Bet praėjusią savaitę M.Skritulskui atsiųstame tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos pirmininkės Ingos Liubertės rašte nekalbama apie jokius direktoriaus bendravimo su klientais ypatumus.
„Tyrimas pradėtas tiktai dėl konkrečių teisės aktų nuostatų pažeidimo, atsižvelgiant į straipsnyje išsakytus teiginius, ir nėra susijęs su pateiktais siūlymais dėl Lietuvos darbo biržos pertvarkos“, – pranešė I.Liubertė.
Valdininkė paaiškino, kad tik atlikus tarnybinį patikrinimą galima tinkamai kvalifikuoti ir sukonkretinti galbūt padarytą pažeidimą, nurodant pažeidimo padarymo faktą, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę.
Neaišku, dėl ko aiškintis
Bet M.Skritulskui nesuprantama tokio tyrimo esmė.
Anot jo, „išeitų, kad faktinės galimo nusižengimo aplinkybės paaiškės tik baigus patį tyrimą. Tuomet kokiu pagrindu apskritai jis yra pradėtas?“
Teritorinės darbo biržos vadovui pasiūlyta pateikti savo paaiškinimus, bet jis sakė nesuprantantis, kokius savo veiksmus turėtų aiškinti.
Specialisto už kritiką nubausti nepavyko
Už viešai išsakytą vadovybei nepalankią nuomonę prieš 13 metų griežtu papeikimu buvo nubaustas tuometis Palangos aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis specialistas Vytautas Dermeikis.
Kalbėdamas su vieno laikraščio žurnaliste jis kritiškai kalbėjo apie Aplinkos ministerijos rengiamą Pajūrio juostos tvarkymo planą.
Valdininkas buvo apkaltintas pažeidęs kelių teisės aktų nuostatas, nes tokiam nuomonės pareiškimui V.Dermeikio esą niekas nebuvo įgaliojęs, o valstybės tarnautojo viešai išsakoma nuomonė negalinti prieštarauti oficialioms Aplinkos ministerijos ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pozicijoms.
Tačiau Vyriausiasis administracinis teismas V.Dermeikiui skirtą tarnybinę nuobaudą panaikino.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad žmogaus laisvę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą garantuoja Konstitucija, kuri, beje, draudžia persekioti už kritiką.
Teismas taip pat nustatė, kad kritikuodamas dar tik rengiamo dokumento projektą V.Dermeikis nepažeidė valstybės tarnautojo lojalumo, padorumo ir etikos principų, o asmeninei nuomonei išsakyti teisės aktai nenumato reikalavimo dėl to gauti kieno nors sutikimą.