Arūnas Dumalakas. Nauji Vilniaus šventieji - dviratininkai

draugystės ženklų, tačiau pabandyti verta.  Juk ši gatvė draugiška -
bent jau tokia baltais dažais ant juodo asfalto skelbiasi.

Ketvirtadienį iš šios gatvės automobilininkai buvo pastumti į šoną, o
dviratininkams ir pėstiesiems skirta daugiau vietos.  Dviračiu čia dabar
gali lėkti kaip greitkeliu.  Dvipusis eismas, nubrėžtos linijos, tad
galimybių susidurti nedaug.

Taip, dviratininkais pasirūpinta, tačiau kuo ta gatvė draugiška
pėstiesiems?

Jeigu dviratininkai lakstys į abi puses, kaip pereiti gatvę, kirsti net
tris ištisines linijas (aišku, jeigu jos ne tik dviračių takus žymi) ir
paskui dar prasmukti pro važiuojančius automobilius?

Islandijos gatvės gyventojams šios draugystės taip pat apkarto jau
pirmomis dienomis.  Vienas jų suskaičiavo, kad per pusmetį kvartale
panaikinta trisdešimt automobilių stovėjimo vietų.  O eismas Islandijos
gatvėje per dvejus metus „tobulinamas“ jau antrą kartą.

Tuo metu Islandijos gatvės 2-ojo daugiabučio bendrijos pirmininkas jau
oficialiai kreipėsi į savivaldybę.

Ką daryti? Panaikinus automobilių stovėjimo vietas gatvėje dabar visi
transporto priemones kiša į namo kiemą.

Bet pikčiausia, kad dviratininkams perleista Islandijos gatvė neveda
prie jokio traukos objekto.  P.Cvirkos paminklas dviratininkus ar
turistus, anot vieno gatvės gyventojo, domina kaip kiaulę debesys.

O ir dviračių srautas niekada juo nepasižymėjusioje Islandijos gatvėje
po pertvarkos tikrai nepadidėjo.

Į greitkelį panašus dviračių takas tuščias, automobiliai važiuoja
susigrūdę.  Kas bus, kai ateis rugsėjis?  Kas bus žiemą, kai dviračių
sezonas baigsis?

Į pasipiktinusių gatvės gyventojų klausimus, kas šių patobulinimų
autorius, savivaldybė atsako vienodai.  Esą apie planuojamus vykdyti
pakeitimus diskusijos vyko socialinėje erdvėje, buvo kalbėta ir apie
griežtesnes priemones, pavyzdžiui, visišką eismo ribojimą.

Galima neabejoti, kad diskusijomis socialinėje erdvėje buvo pavadintas
griežtas dviratininkų bendruomenės reikalavimas savivaldybei ar pačiam
merui R.Šimašiui.  Juos dviratininkai šokdina jau seniai.

Kodėl dviračių takas tiesiamas per lėtai, kodėl jį užstoja krūmai, kas
sugalvojo taką išgrįsti trinkelėmis?  Panašių dviratininkų klausimų
lavina savivaldybę užplūsta kiekvieną dieną.

Tik nuolat primindami savo teises dviratininkai užmiršta pareigas.
Niekas nedrįsta užsiminti apie jų važiavimo kultūrą, apie tai, kad
šaligatviu pro pėsčiuosius prašvilpia 30 kilometrų per valandą greičiu.

Kai gatve važiuoja dviratininkas, per pėsčiųjų perėją nemėgink eiti.
Automobilių vairuotojai puikiai prisimena Kelių eismo taisyklių
įpareigojimą.  Dviratininkai - ne.  Bet jeigu užlipsi ant dviračių tako
- vaje, koks šaršalas kils!

Bet dviratininkų išsidirbinėjimo viršūnė - kiekvieną mėnesį vykstantys
„Kritinės masės“ renginiai.  Kai dviračiais važiuojama nesilaikant
visiems turinčių galioti Kelių eismo taisyklių, kai dviratininkų
sukeltose spūstyse privalo laukti skubantys vairuotojai.

Tad pėstiesiems, automobilių vairuotojams draugystės gatvėse vis mažiau.
Kas kita - dviratininkai.