Didelio pokyčio nepadarė
Skaičiuojama, kad 2016-2017 mokslo metais priešmokyklinio ugdymo programoje dalyvavo 28,6 tūkst. vaikų. Tiesa, šis skaičius, palyginus su tuo, kuris buvo iki padarant šį ugdymą privalomą, nelabai kito.
„Skaičius buvo panašus, tik keliais šimtais mažesnis. Sumažėjo dėl to, kad gimusių vaikų tais metais Lietuvoje buvo mažiau, be to, dalis brandžių šešiamečių buvo ugdomi pagal pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje“, - pasakojo Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyr. specialistė Ilona Grigaravičienė.
Pasak I.Grigaravičienės, jau ir prieš įvedant privalomą priešmokyklinį ugdymą jo programas lankė 96-97 proc. šalies vaikų, tad nei tėvams, ne pačioms švietimo įstaigoms tai nebuvo didelė naujovė.
„Tvarka nesikeis, nes visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina šešeri, ar penkiamečiams, kurie yra brandūs, ir šiais metais yra sudarytos sąlygos ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą“, - kalbėjo I.Grigaravičienė.
Žadėjo tarnybų dėmesį
Buvusiai ministrei beveik prieš metus pristačius privalomo priešmokyklinio ugdymo tvarką atsirado ir nepatenkintų tokia naujove. Tačiau tuomet jiems buvo paruoštas ir atkirtis.
2017 metais vaiko teisių apsaugos kontrolierė yra gavusi tik vieno pareiškėjo prašymą leisti šešiametį vaiką, baigusį ikimokyklinio ugdymo programą, į pirmą klasę „peršokant“ priešmokyklinį ugdymą, nes, tėvo nuomone, vaikas yra subrendęs, gabus ir imlus mokslams.
Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėjos Romos Vaičiulytės, A.Pitrėnienė, teigdama, kad su šeimomis, kurios neleistų vaikų į priešmokyklinio ugdymo įstaigas, bendrautų Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, suklydo, omenyje turėdama ne Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, o savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrius, nes šių skyrių viena pagrindinių funkcijų yra vaiko teisių apsauga savivaldybės teritorijoje.
