Pasak parlamentarų, viešojoje erdvėje pasirodžiusios aplinkybės leidžia įtarti, kad R. Budbergytė eidama finansų ministro pareigas galbūt galėjo turėti įtakos Turto banko atrankos komisijai, kuri neskubėjo ir delsė priimti sprendimą dėl Turto banko Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovo paskyrimo.
„Po abejonių sukėlusių aplinkybių šioje istorijoje prašome įvertinti, ar atrenkant p. Galvėną į minėtas pareigas nebuvo pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas ir tarnybinių teisių ribojimo principas, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą.
Taip pat prašome įvertinti pasiūlymą Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinti nuostatą, kad metus laiko įsidarbinti valstybei pavaldžiose įstaigose negalėtų ne tik aukštas politines pareigas užėmę ir kadenciją baigę asmenys, bet ir jų artimieji“, – teigė A. Anušauskas.
Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija skelbia, jog buvusios finansų ministrės Rasos Budbergytės vyras R. Galvėnas 2017 m. buvo paskirtas Turto banko Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovu. Aukštas pareigas Finansų ministerijai pavaldžiame Turto banke R. Galvėnas pradėjo eiti jau jo žmonai R. Budbergytei baigus ministro kadenciją, tačiau jo paskyrimas į šias pareigas kelia abejonių dėl skaidrumo.
„Atkreiptinas dėmesys, kad pats R. Galvėnas teigia, jog šį postą „nusižiūrėjo“ tuomet, kai jo žmona dar ėjo finansų ministro pareigas. Žiniasklaidoje teigiama, jog Turto bankas Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovo pradėjo ieškoti dar 2016 m. rugpjūčio mėnesį, o per keturių mėnesių laikotarpį į šias pareigas kandidatavo 60 kandidatų, tačiau Turto bankui nė vienas kandidatas neįtiko.
Galiausiai 2016 m. gruodį R. Budbergytei pabaigus finansų ministro kadenciją, į atranką nepraėjus nė mėnesiui atvyko jos vyras R. Galvėnas, kuris ir buvo paskirtas Turto banko Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovu. Buvusi finansų ministrė galbūt galėjo įtakoti Turto banko atrankos komisiją, kuri neskubėjo ir delsė priimti sprendimą dėl skyriaus vadovo paskyrimo“, – sakė L. Kasčiūnas.
Kreipimesi Seimo nariai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos taip pat prašo įvertinti, ar pateiktas pasiūlymas dėl įstatymų papildymo 1 metų „atšalimo periodu“ ne tik įtakingiems politikams bet ir jų artimiesiems galėtų padėti kovoti su tam tikromis nepotizmo ir korupcijos apraiškomis.
