Antai feisbuke už papildomą mokestį reklamuojama vienos Socialdemokratų partijos paskyrų nuoroda, kuria atvirai tyčiojamasi iš buvusio lyderio A.Butkevičiaus.
Partija reklamuoja poros mėnesių senumo A.Butkevičiaus viešą pareiškimą, jog jis gailisi, kad kairieji sudarė koaliciją su „valstiečiais“.
Pati partija priduria: „Ryžtinga buvusio pirmininko pozicija!“
Kaip pamename, A.Butkevičius su kitais dviem buvusiais kairiųjų vedliais – G.Kirkilu ir Č.Juršėnu – neseniai paskelbė viešą raginimą partijai nepalikti valdžios ir kritikavo G.Palucką.
Analogiški „valstiečių“ santykiai atrodo kiek rimčiau, nors iš esmės irgi tragikomiški.
Štai Seimo pirmininkas V.Pranckietis pareiškia, jog valdžia niekur nedings ir turės įvesti kokius nors naujus mokesčius. Taip leptelima premjerui S.Skverneliui ką tik pristačius būsimą mokesčių pertvarką, kurios viena pagrindinių ypatybių – atsargus kosmetiškumas.
Nieko nuostabaus, kad premjeras viešai atšovė, parodydamas, kad jo kantrybė dėl bendražygių liežuvių laisvės jau pasiekusi dugną: jokių naujų mokesčių nebus. Taškas.
Dar iškalbingiau, kad premjeras panašiai bendrauja ir su pačiu Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku.
Šią savaitę S.Skvernelis labai suabejojo R.Karbauskio, dar kelių bendraminčių „valstiečių“ ir socialdemokratų užmojais įvesti Lietuvio pasą.
Šis dokumentas būtų išduodamas visiems lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems užsienyje, suteiktų jiems iš esmės visas piliečių teises, išskyrus galimybę kandidatuoti ir balsuoti rinkimuose.
Anot projekto autorių, taip būtų sustiprinti išeivijos ir Lietuvos ryšiai, be to, tai skatintų emigrantus grįžti į tėvynę.
Galbūt kai kuriems išeiviams Lietuvio pasas iš tiesų geriau negu nieko, gal jis net duotų kokių nors teigiamų vaisių.
Tačiau Vyriausybės vadovas bedė pirštu į esmę – Lietuvio pasas neišsprendžia dvigubos pilietybės problemos, o tokią pilietybę, kurios labai nori ir pati išeivija, įteisinti galima tik referendumu pakeičiant Konstituciją.
Tai jau seniai ne kartą yra konstatavęs ir Konstitucinis teismas.
Taigi tokį projektą galima vertinti kaip dar vieną mėginimą bent iš dalies kompensuoti šį barjerą.
Panašus ir daugiau nei šimto parlamentarų bandymas įstatymu įteisinti dvigubą pilietybę užsienio lietuviams, kurie yra Europos Sąjungos ir NATO šalyse.
Dėl pastarojo projekto laukiama Konstitucinio teismo išaiškinimo, nors jis ir dabar jau beveik aiškus.
Visokius tokius projektus galima vertinti kaip politikų pastangas bent figos lapu pridengti savo bejėgiškumą nemažėjančios emigracijos akivaizdoje.
Beje, kiek komiškai atrodo, kad Lietuvio pasą šio sumanymo autoriai akivaizdžiai nusižiūrėjo ne tik nuo lenkų, bet ir (net baisu sakyti) nuo rusų.
Lenko korta – jau seniai įkūnyta Lenkijos dešiniųjų idėja, o Maskva pastaruoju metu vėl nerimsta, kalbėdama apie Ruso kortą. Taip šios valstybės esą siekia paskatinti namo grįžti tuos tautiečius, kurie yra atsidūrę kaimyninėse buvusio socialistinio lagerio šalyse.
Lietuvoje tiek lenkų, tiek rusų žingsniai jau sukėlė nemažai triukšmo, buvo vadinami imperialistiniais kėslais į buvusių kolonijų ar pasienio valstybių suverenitetą.
Be abejo, žvelgiant iš mūsų varpinės, tokios kitų valstybių kortos, išduotos Lietuvos piliečiams, negali būti vertinamos vienareikšmiškai.
Tačiau vėlgi – kas kaltas, jei tie piliečiai imtų tas kortas.
Audringa reakcija, pratrūkstanti net aukščiausiu lygiu, rodo kompleksais pagrįstą baimę ir bejėgiškumą, nes trūksta efektyvios tautinių mažumų integravimo politikos.
Iš tos pačios operos – mūsų aukštų pareigūnų pamokymai Varšuvai, kai buvo paviešinti buvusio Lenkijos užsienio reikalų ministro R.Sikorskio seni užstalės pokalbiai, taip pat dabartinės valdžios ketinimai atkurtos valstybės šimtmetį pažymėsiančius pasus papuošti Vilniaus Aušros vartų vaizdais.
Aišku, R.Sikorskio norai pamokyti esą suįžūlėjusius lietuvius parduodant „Mažeikių naftą“ rusams kvepia didžiavalstybiniu lenkišku cinizmu.
Tuo metu dabartinės Lenkijos valdžios surengta apklausa dėl paso papuošimo Vilniaus bei Lvovo vaizdais – provokacija ir pigus mėginimas žaisti su radikaliu dešiniuoju rinkėju.
Būtent taip šią apklausą įvertino dalis pagrindinių Lenkijos žiniasklaidos priemonių ir politikos komentatorių.
Užtat Vilnius ėmė moralizuoti ir piktintis pačiu aukščiausiu lygiu. Paskelbus R.Sikorskio pokalbius prezidentė D.Grybauskaitė ir užsienio reikalų ministras L.Linkevičius dabartinei Lenkijos valdžiai linkėjo atsikratyti lenkiško pasipūtimo mažesniųjų brolių atžvilgiu, o dėl Aušros vartų vaizdų lenkiškame pase į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas pasiaiškinti Lenkijos atstovas.
Žinoma, kaip nors sureaguoti į lenkų akibrokštus abiem atvejais greičiausiai ir reikėjo.
Tačiau kažin ar pasitelkiant oficialius reakcijos būdus nebuvo perlenkta lazda.
Tokiais tiesmukais apsišaudymais tik dar labiau pakurstomi kietakakčiai urapatriotai abiejose pusėse, vėl parodomi nacionaliniai kompleksai ir baimės, o kartu, aišku, palinksminama Maskvos propaganda.
Kita vertus, kaip gali reikalauti iš mūsų politikų su kaimynais geriau susikalbėti, jeigu jie dažnai vienas su kitu nebesusikalba.
Apžvalgininkas
