Savaitės pradžioje Laisvės alėjoje kauniečiai pamatė oranžiniu X ženklu paženklintas liepas ir sunerimo ne juokais. Mat tokiais simboliais paprastai ženklinami medžiai, kuriuos numatoma nupjauti.
Tokiais ženklais buvo pažymėti medžiai, augantys būtent dar neatnaujintoje Laisvės alėjos dalyje, už sankryžos su A.Mickevičiaus gatve.
Todėl dažnam galėjo pasirodyti, kad miesto valdžia, prieš pradėdama naują alėjos atnaujinimo etapą, sumanė atsikratyti senų medžių. Juolab kad protestų buvo jau praėjusią savaitę, kai imta kirsti senus, ligotus medžius A.Smetonos alėjoje.
Išplatino peticiją
Bet tada piketavo tik saujelė senienų gynėjų, o šį kartą medžių mylėtojai, kuriais mikliai tapo ir politikai, gniaužėsi į kumštį. Jie grąžė rankas dėl esą naikinamo Kauno augalijos paveldo, o savivaldybė tikina besirūpinanti atsigaunančio, modernėjančio miesto įvaizdžiu ir užuodžia užkulisinių politinių intrigų kvapą.
Miesto savivaldybė griežtai paneigė, kad Laisvės alėjoje bus kertamos liepos ir oranžinius iksus ant jų pavadino provokacija.
Praėjusią savaitę dar neatrodė, kad ginčai dėl medžių įgaus ryškų politinį atspalvį. Seni ir ligoti medžiai, daugiausia parazitų pagraužti kaštonai, buvo kertami A.Smetonos alėjoje. Ten susirinko nedidelis būrys daugiausia pagyvenusių žmonių ir trukdė miesto tvarkdariams dirbti savo darbą.
Politinis smaigalys pro medžių viršūnes netruko išlįsti. Buvusio mero konservatoriaus Andriaus Kupčinsko profilis „Facebook“ pasipuošė juodu kelmu (suprask – gedulas dėl kertamų medžių). Miesto tarybos narys pasidalijo peticija, kurią inicijavo, kaip liudija parašas, kompozitorius Giedrius Kuprevičius. Peticijoje sakoma: „Mes, žemiau pasirašiusieji, griežtai protestuojame prieš beatodairišką sveikų ir dar nesenų medžių masinį kirtimą Kauno gatvėse. Pasisakome už atvirą, kompetentingą diskusiją ir dėl kitų Kauną identifikuojančių objektų – Kauko laiptų, Ąžuolyno, Centrinio pašto, „Pieno centro“ likimo. Ketiname pasitelkti visas įstatymų leistinas priemones, įskaitant ir kreipinį į tarptautines gamtos ir paveldo apsaugos organizacijas su prašymu nustatyti mieste vykdomų procesų žalos mastą gamtai ir unikaliems miesto paveldo objektams.“
Sukruto opozicija
Atvirą laišką miesto merui ir administracijos direktoriui, kupiną karšto pasipiktinimo ir dalykinių nuorodų į įstatymų punktus, paskelbė Kaune žinomas advokatas Saulius Dambrauskas.
Trečiadienį buvo surengta protesto akcija Miško gatvėje, bet didelio skaičiaus mitinguotojų nepritraukė. Kaune jau įprasta, kad net nupjaunant menkavertį krūmokšnį kokia nors bendruomenė ar iniciatyvių pensininkų būrelis pradeda trankyti redakcijų duris, prie savivaldybės susirenka apie dešimtį protestuotojų su plakatais ant krūtinės ir šuneliais su pavadėliu.
Šįkart opiu kauniečiams klausimu suskubo pasinaudoti politikai. Konservatoriai, vaizdžiai tariant, šovė iš pagrindinės patrankos. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis prisiminė išrinktas į Seimą Kaune, tad jaunas politikas irgi staiga tapo senų medžių gynėju.
Jis taip pat išplatino laišką, kuriame rašoma: „Vien jau Žaliakalnio vardas sako, kad Kauno miesto centrinė dalis visados išsiskyrė ne tik unikalia architektūra, bet ir gamta, žalia aplinka. Todėl masinis medžių kirtimas, neatsižvelgiant į jų būklę ir nepriklausomų ekspertų vertinimą, kelia daug klausimų ir natūralų bendruomenės pasipiktinimą. Šis nepasitenkinimas tik stiprėja, kai savivaldybės vadovai nesiima asmeniškai paaiškinti, kas ir kodėl daroma.“
Gali užgriūti audros
G.Landsbergis padėtį nušvietė taip, tarsi meras Visvaldas Matijošaitis kartu su medžiais būtų užsimojęs nugriauti visus Žaliakalnio medinukus ir dar pusę senamiesčio mūrų.
Bet šiaip jau konservatorių vedlys šovė pro šalį parodydamas, kad nelabai pažįsta savo rinkimų apylinkę. Medžius artimiausiu metu numatyta kirsti Panemunėje ir Miško, A.Mickevičiaus gatvėse, Centre – taigi ne Žaliakalnyje. Tiesa, ketinama senų medžių alėją praretinti ir Zanavykų gatvėje.
Stojus mūru už senus medžius, kurių kamienai neretai išpuvę, politikui gali stipriai atsirūgti, jei audra juos užverstų ant jo rinkėjų namų.
Maždaug prieš dešimtmetį, kai buvo kertami sutrūniję ir menkaverčiai uosiniai klevai Žaliakalnyje (M.Jankaus, S.Moniuškos, V.Kudirkos, J.Basanavičiaus gatvėse), irgi būta bendruomeninių iniciatyvų juos palikti.
Laimei, dauguma buvo iškirsti. Nes 2010 metais praūžus Ąžuolyną išretinusiai audrai likusieji virto ant Žaliakalnio medinukų stogų.
Sinoptikai tikino, jog dėl klimato kaitos karščiai ir juos keičiančios audros – dabarties neišvengiamybė.
Kauno klubų vietos
Kauno miesto savivaldybė paaiškino, kad artimiausiu metu A.Mickevičiaus gatvėje sergantys ir pavojų aplinkiniams keliantys medžiai, atliekant šaligatvių rekonstrukciją, bus pakeisti naujomis liepomis.
Jos taip pat sužaliuos Vytauto ir Europos prospektuose, Miško, Zanavykų gatvėse ir A.Smetonos alėjoje, vos tik ten pasibaigs šaligatvių remontas. Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos vykdomoji direktorė Ingrida Vainauskienė tikino, kad tokie pokyčiai miestui būtini. Esą tai ne tik pakeis estetinį vaizdą, bet dar svarbiau – suteiks daugiau saugumo gatvėse žmonėms bei jų turtui. „Keisti medį ar ne, dažniausiai sprendžia ekspertų komisija. Tai tikrai nėra vienašališka nuomonė ar kam nors kilusi mintis pjauti medžius. Taip niekada nevyksta. Sprendimas priimamas visapusiškai apsvarsčius ir tam pasitelkiami įvairių sričių specialistai – biologai, dendrologai, želdynų inžinieriai. Tik tuomet sprendžiama, ką daryti“, – tvirtino želdinių sodinimo specialistė I.Vainauskienė.
Miesto sąlygoms augti specialiai pritaikytos liepos šį pavasarį pasodintos Šiaurės, V.Krėvės ir Pramonės prospektuose, taip pat Birštono ir Maironio gatvėse.
Iki 2017 metų pabaigos Kaune planuojama pasodinti apie pusantro tūkstančio naujų medžių.
