Tik gėrėtis tenka matant, kaip drausmingai jis lygiuoja į dešinę – pagal generalinę prezidentės, kariuomenės ir įvairiausių struktūrų liniją.
Bet šiomis dienomis lyg perkūnas trenkė žinia, kad šis patriotas vos prieš kelerius metus buvo daug mažiau budrus. 2011 m. vadovaudamas vidaus reikalų sistemos profsąjungoms V.Bakas rašė laišką norėdamas užmegzti oficialius ryšius su kolegomis Rusijoje. Ir to prašė ne bet ko, o pačios Rusijos ambasados, jau seniai laikomos blogio irštva.
Nenuostabu, kad po šios žinios kilo nemažas sujudimas. Vieni, labiausiai budrūs ir akyli, įžvelgė, kad tai pačių rusų provokacija, nukreipta prieš šauniai dirbantį NSGK vadą, ir kerštas dėl Maskvos tarnu paskelbto Seimo socialdemokrato M.Basčio apkaltos.
Kiti svarstė, kad tai smūgis V.Bako politiniam tėvui S.Skverneliui. Treti ėmė bruzdėti dėl galimo naujo rusų agento demaskavimo. Bet ketvirti, tarp kurių – ir premjeras, ir Seimo pirmininkas V.Pranckietis, pareiškė neabejojantys V.Bako lojalumu valstybei.
Pats skandalo herojus gynėsi įdomiai. Viena vertus, jis aiškino, kad tuomet mezgė ryšius su visu pasauliu, o rusais tik pasidomėjo ir nebemezgė.
Kita vertus, dėstė, jog ne visi, kurie susiję su Rusijos valdžios struktūromis, o ypač už gėrį kovojančios profsąjungos, yra blogis. Bet ar pastaroji mintis tikriesiems valstybės gynėjams neatrodys ereziška?
Kad ir kaip būtų, tiesa greičiausiai slypi kažkur per vidurį ir yra gana banali: tarp tų tikrųjų valstybės gynėjų yra ne vienas profesionalus prisitaikėlis ir karjeristas, pučiantis trimitą taip, kaip šiuo metu reikia. Vienas tokių – ir V.Bakas.