B.Markauskui užvakar „valstiečių“ frakcijos posėdyje teko pasiaiškinti dėl savivaldybes išgąsdinusio Žemės ūkio ministerijos kanclerės Dalios Miniataitės rašto.
Valdininkai buvo perspėti, kad Vyriausybės optimizavimo planai palies ir savivaldybėse dirbančius žemės ūkio specialistus: taupant ministerijos lėšas esą planuojama atsisakyti dalies jų paslaugų.
Tai sukėlė nemenką šaršalą regionų politikos svarbą pabrėžiančių „valstiečių“ gretose. Ministerijos siūlomi drastiški taupymo planai artėjant naujiems savivaldos rinkimams valdantiesiems nepatiko.
„Būtume visiškai nesuprasti, jeigu rajonuose neliktų žemės ūkio specialistų“, – pareiškė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.
Ragino pataupyti kitur
Žemės ūkio skyriai rajonuose priklauso savivaldybėms, tačiau jiems priskirtas funkcijas finansuoja ministerija. Sumažinus finansavimą skyriai būtų priversti arba atsisakyti kai kurių funkcijų, arba atleisti darbuotojus.
Tačiau R.Baškienė įsitikinusi, kad nedera taupyti ir taip minimalias algas gaunančių savivaldybės specialistų sąskaita.
„Jei reikia taupyti, turime pradėti nuo ministerijos ir jos padalinių, o ne nuo žemutinėse grandyse dirbančių specialistų, kurie yra arčiausiai žmonių ir padeda ūkininkams deklaruoti pasėlius.
Žmonės prie to priprato, jie žino, kad atėję į seniūniją šią paslaugą gaus, o dabar norima vėl viską pasunkinti. Šitaip juokauti nevalia.
Mūsų nuomone, šiuos skyrius reikia dar labiau sustiprinti, o ne atvirkščiai, ir taupymo rezervų ieškoti kitur – ministerijoje ir jos padaliniuose“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkė.
Pavaldiniai apėjo ministrą?
Žemės ūkio specialistus nuo optimizavimo žadėjo apsaugoti ir „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis. Jis po frakcijos posėdžio „Lietuvos rytui“ užsiminė, kad raštas apie planuojamą mažinti finansavimą buvo paruoštas mechaniškai, o savivaldybėms išsiuntinėtas esą net be B.Markausko žinios.
Ministerijos darbuotojų uolumas nustebino ir R.Baškienę: „Ministras mus informavo, kad ši ponia (ministerijos kanclerė D.Miniataitė. – Red.) be jo žinios ėmėsi tokios iniciatyvos.
Nemanau, kad B.Markauskas nekontroliuoja padėties ministerijoje, bet akivaizdu, kad kanclerė labai uoli – ji ieškojo būdų, kaip taupyti, tačiau nepagalvojo, kokių tai gali turėti pasekmių.“
Anot Seimo vicepirmininkės, žinia apie planus nuo žemės ūkio skyriams skiriamų 8 mln. eurų nurėžti pusantro milijono frakcijos narius pribloškė.
„Taip neturėtų būti. Žmonės sunerimo, ir mes juos palaikome.
Prieš imdamasi panašių reformų ministerija apie jas turėtų informuoti Seimo frakciją. Žinias, kurios sukelia tiek aistrų, į viešumą reikėtų paleisti atsargiai ir pasitarus“, – aiškino įtakinga „valstietė“.
Neįvertino klausimo jautrumo
Tačiau ant kilimo iškviestas B.Markauskas nepuolė smerkti savivaldybes ir jose dirbančius valdininkus išgąsdinusios ministerijos kanclerės, tik apgailestavo, kad savo veiksmų su juo D.Miniataitė nederino.
„Negaliu sakyti, kad kanclerė savarankiškai ėmėsi iniciatyvos taupyti.
Pažeidimų jos veiksmuose šiuo atveju nebuvo, tik neįvertinta, koks tai jautrus klausimas“, – „Lietuvos rytui“ sakė žemės ūkio ministras.
Specialistams trūksta veiklos
Formuodama kitų metų biudžetą Žemės ūkio ministerija asignavimus turi sumažinti 24 mln. eurų.
Todėl proporcingai mažinti išlaidas buvo pasiūlyta visoms pavaldžioms įstaigoms.
„Tai buvo tik projektas. Tad frakcijoje dėl to kilusi diskusija kiek per ankstyva – kol kas mes nepradėjome kalbėti apie žemės ūkio skyrių reformą.
Tiesa, ir parlamentarai pripažįsta, kad per 25 metus situacija yra pasikeitusi – dabar, kai pasėlių deklaravimas vyksta elektroniniu būdu, žemės ūkio specialistai neturi tiek veiklos, kiek galbūt anksčiau“, – kalbėjo B.Markauskas.
Ministras aiškino, kad specialistai daugiausia darbo turi, kai ūkininkai deklaruoja pasėlius, o tai trunka vos du mėnesius per metus. Likusį laiką jie dirba kitus su ministerijos finansuojamomis funkcijomis nesusijusius darbus.
„Tačiau, aišku, atsižvelgiant į regionų politiką, yra noras išlaikyti tuos žmones“, – pridūrė B.Markauskas, kuris priverstas manevruoti tarp Vyriausybės užmojų taupyti ir partijos rinkimų pažadų.
Ministerijoje bus svarstoma, kokias papildomas funkcijas būtų galima patikėti rajonų savivaldybėse veikiantiems žemės ūkio skyriams.
„Kol kas vyksta pokalbiai ir su finansų ministru, ir su premjeru, kad žemės ūkio skyrių finansavimas išliktų toks kaip pernai.
Bet palikti visus 24 mln. eurų tikrai nerealu.
Jau apsispręsta, kad pertvarkius prie ministerijos veikiančias įmones bus reorganizuojama ir pati ministerija – jos aparatas bus mažinamas“, – sakė žemės ūkio ministras.
