Socialiniuose tinkluose vairuotojai jau dalijasi užfiksuotais rekordais
apie išsirikiavusių transporto priemonių eilių ilgį bei laiką, kurio
prireikia įveikti visai menką kelio atkarpą iki kelionės tikslo.
Neverta stebėtis, kad tokiomis sąlygomis dalis vairuotojų praranda
savitvardą ir budrumą nervingai maigydami telefono ekraną. Tuomet
galima išvysti vienoje vietoje susidūrusius 3–4 automobilius. Mažas jų
greitis dažniausiai apsaugo nuo skaudžių pasekmių, tačiau spūstys
tokiais atvejais dar padidėja.
Priekaištai jau skrieja net į kelininkų pusę – galėtų jie esą spėriau
suktis, mažiau riboti eismą arba dirbti naktimis.
Kauniečiai svarsto, kaip atrodys miestas rugsėjo pradžioje, kai sugrįš
visi studentai, dėstytojai ir kiti paskutiniais vasaros saulės
spinduliais prie jūros ar sodyboje pasimėgauti norintys žmonės. Vaizdas
bus dar prastesnis, nes kitaip ir negali būti.
Transporto priemonių gausa – atsigaunančio miesto požymis, o juk
dauguma kauniečių seniai apie tai svajojo. Argi ne tiesa?
Prieš dešimtmetį kauniečiai tik kraipė galvą klausydami apie automobilių
spūstyse dūstančius sostinės gyventojus, o žmonės iš atokesnių šalies
rajonų išvis vengė važiuoti į Vilnių asmeniniu automobiliu.
Turbūt nereikėtų labai stebėtis, jeigu 2017-ųjų rudenį atsargesni ar
mažiau patirties turintys žmonės rimtai pagalvos, ar verta ruoštis
kelionei automobiliu ir į Kauną.
Ką galima padaryti, kad kauniečiai patirtų mažiau nepatogumų?
Miestas įsikūręs prie pagrindinių transporto arterijų – kelio
Vilnius–Klaipėda bei „Via Baltica“ – sankirtos, todėl variklių
gaudesys aiškiai girdėti kaip niekur kitur. Sumažinti transporto srautą
ar jį nukreipti kitais keliais nėra nei galių, nei galimybių.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovai dabar visą dėmesį sutelkė
į nuolat krauju laistomą kelią „Via Baltica“, todėl kelerius
artimiausius metus sunku tikėtis, kad pavyks išplatinti Islandijos
plentą ar A.Meškinio tiltą.
Miesto galimybės imtis reikšmingų pokyčių kuklios, tačiau vieną žingsnį
Kauno savivaldybė jau rengiasi žengti – bus skelbiamas vadinamojo
Kėdainių tilto projektavimo konkursas. Statinys sujungs Marvelę ir
Brastos gatvę kitapus Nemuno.
Sumanymas tiesti tiltą šioje vietoje gyvavo mažiausiai du dešimtmečius,
tačiau anksčiau niekas rimtai tokio projekto nesvarstė. Net nebuvo
būtinybės tai daryti.
Projektavimas, dokumentų derinimas, tilto statybos konkursas užtruks
maždaug dvejus metus. Tuomet turėtų pasirodyti kranai. Naujas
Panemunės tiltas buvo statomas trejus metus. Kėdainių tilto statybai
tiek laiko turbūt neprireiktų, tačiau tikroviška būtų šio statinio
tikėtis maždaug 2022 metais.
Dėl šios priežasties reikėtų labai rimtai pagalvoti, ar nevertėtų
įrengti naujos jungties per Nerį greta A.Meškinio tilto, mat pastarąjį
taip pat teks perstatyti. Sunku net įsivaizduoti, kokios spūstys
susidarys uždarius porą jo eismo juostų.
Iš sostinės link pajūrio judantiems žmonėms gali tekti sukti per
Garliavą – tai maždaug papildoma valanda kelionės, jeigu nebus rimtų
kliūčių.
Toks tiltas nuimtų dalį krūvio nuo Islandijos plento ir taptų atsargine
jungtimi jame įvykus eismo nelaimei ar remontuojant kelią.
Šio tilto anksčiau ar vėliau prireiks, todėl dabar padarius dalį darbų
vėliau reikalai judėtų gerokai sparčiau.
Įvertinus visas šias aplinkybes, kauniečiams būtina pranešti vieną
nemalonią žinią: eismo sąlygos mieste ir jo prieigose kelis
artimiausius metus tik blogės, o tikroviškų receptų pakeisti situaciją
dar niekas nesurašė.
„Laikinoji sostinė“
