Keliautojas ir žurnalistas Gerimantas Statinis naujienų portalui lrytas.lt papasakojo, kodėl keliautojai nusprendžia į tolimus kraštus leistis vieni.
„Tikrieji keliautojai yra vienišiai, nes tuomet esi susikoncentravęs į tikslą. Aš pats esu kompanijos žmogus, bet keliauti vienam (tai man irgi yra tekę daryti) sunku, nes negali pasidalyti mintimis, emocijomis. Tačiau vienas gali kur kas geriau susipažinti su to krašto gamta, žmonėmis. Nes niekas neblaško, esi susikoncentravęs“, – sakė keliautojas, aplankęs daugiau nei 60 pasaulio šalių.
Galimi nesutarimai su vietiniais
G.Statinis taip pat pasakojo, kad domėjosi K.Kergės kelionėmis. Pastarasis ne kartą yra sakęs, kad jo tikslas yra ne pasiekti kokį nors tašką, o pats keliavimo procesas. „Aš tokį motyvą suprantu, bet tokiais atvejais atsiranda nenumatytų pavojų“, – spėjo keliautojas.
Paklaustas apie Altajaus kalnus, keliautojas teigė, kad tai nėra pavojingas regionas, tačiau įsivelti į konfliktą su šio krašto gyventojais nesunku.
„Tas rajonas yra gana mistiška vieta. Bet tai nėra Somalis, kur grobiami žmonės, ar Pakistanas, kur islamistai žudo keliautojus. Altajiečiai yra mongoloidai. Jie yra labai neatsparūs alkoholiui. Mano draugas ten lankydamasis davė vienam vietiniui alkoholio išgerti, tai jis nusiėmė šautuvą ir pradėjo šaudyti į mėnulį sakydamas, kad nori jį keptą suvalgyti.
Tai gal jis pateko į kokią nors panašią situaciją. Galbūt. Bet, kiek suprantu, jeigu Karolis ėjo į piligriminius žygius, alkoholio turbūt nevartojo. Tačiau vietiniai yra jausmingi žmonės ir, jeigu su jais nebendrauji, gali supykti“, – savo versiją pateikė G.Statinis. Kartu jis dar kartą pabrėžė, kad šis kraštas nėra pavojingas.
Prastos reputacijos rajonas
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Arvydas Anušauskas prisiminė ir savo kelionę į šiuos kraštus. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis rašė, kad jam labiau įsiminė pavojinga aplinka.
„Katūnės upę teko matyti, gal tik šiek tiek aukštupyje. Bet ir ten ji buvo šalta, srauni, vandeninga. Niekas savo noru jos nė nemėgintų įveikti. Bet didžiausios grėsmės tame rajone, kur dingo jaunuolis, kyla ne iš upių. Šis Ondugajaus rajonas turi prastą reputaciją – jau dešimtmetį pirmauja žmogžudysčių skaičiumi.
Gyventojai gyvena tik iš dotacijų ir kedrinių pinijų rinkimo, tad narkomanija, girtų jaunuolių gaujų siautėjimas, plėšikavimas čia įprastas dalykas. Deja, pavieniai keliautojai nelabai atsižvelgia į šias aplinkybes... Nors ten buvau prieš 17 metų ir keliavau po Altajų dideliame būryje, manau, kad turistams nuoširdžiai talkinančių žmonių per tuos metus ten gerokai sumažėjo“, – rašė A.Anušauskas.
Ieškojo artimieji
Artimieji sunerimo po to, kai su Karoliu nepavyko susisiekti 3 savaites. Į keliautojo paieškas įsitraukė ir draugai – jie sužinojo, kad kalnų upėje buvo rasta dingusiojo kuprinė ir pasas, o telefono, piniginės ir kitų daiktų pasigesta. Savo pastangomis informacijos apie K.Kergę draugai ieškojo patys – vos per kelias dienas sužinojo daugiau, nei išsiaiškino institucijos.
Nors ant K.Kergės kūno smurto žymių nepastebėta, jo mirties aplinkybės atrodo keistos, nes vieta, kurioje buvo rasti jo daiktai, yra žemiau nei vieta Katūnės upėje, kur vietos gyventojai aptiko lietuvio kūną, todėl jo čia srovė atnešti negalėjo.
Vienas autostopu po Mongoliją ir Rusiją keliavęs K.Kergė tądien socialiniame tinkle paskelbė, kad jo dvidešimties dienų kelionė po Mongoliją baigiasi ir dar šiandien jis bandys pasiekti Rusijos Altajaus kalnus.
„Liko apie 80 kilometrų ir sienos formalumai“, – paskutiniame savo įraše rašė jaunas vyras. Vėliau ryšys su keliautoju nutrūko. Kai jis nepaskambino pats ir neatsiliepė mobiliuoju telefonu, artimieji kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, susisiekė su Altajaus Respublikos teisėsaugininkais. Nors URM patvirtino, kad K.Kergė kirto Mongolijos sieną, iš Altajaus K.Kergės draugus pasiekė priešinga informacija, esą lietuvis Rusijos sienos nekirto.
Tik po to, kai K.Kergės pradėta ieškoti per Rusijos socialinius tinklus, sulaukta tikslesnės informacijos. Atsirado žmogus, kuris pareiškė, kad tarp rupjūčio 9 ir 12 dienos panašų į K.Kergę žmogų jis matė netoli Akemsko ežero, kitas prasitarė, kad keliautojo pasas ir kuprinė buvo rasti netoli Mažojo Jalomano kaimo.
Nuo šio kaimo iki K.Kergės radimo vietos yra apie 35 kilometrus einant prieš srovę, todėl tikimybė, kad lietuvis sumąstė išsimaudyti ir nuskendo, yra atmetama.
