– Bet gal V.Pranckiečio siūlymas – tai „valstiečių“ noras suartėti su konservatoriais braškant dabartinei valdančiajai koalicijai? – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė paklausė V.Landsbergio anūko G.Landsbergio.
– Pasityčiojant iš profesoriaus V.Landsbergio? Nemanau. Suartėjimas, jei kalbėtume apie tokį veiksmą, yra įmanomas per darbus, o jų rudens sesijoje numatomas ne vienas.
Turėtume kalbėti apie biudžetą, apie tai, ar aukštojo mokslo reforma iš tikrųjų prasidės, ar uždėjome varnelę pavasarį, ir viskas, vaidiname, kad ji įvyko. Čia yra esmė.
– Jeigu nutinka taip, kad keičiasi politinė situacija, socialdemokratai pasitraukia iš koalicijos ir „valstiečiai“ ieško konservatorių paramos, ar jūs kelsite klausimą dėl Ramūno Karbauskio praeities?
– Yra gausybė klausimų dėl R.Karbauskio dabarties. „Lietuvos rytas“ yra kėlęs tuos klausimus ir kitos žiniasklaidos priemonės. Čia yra ką tik vykusios istorijos ir gausybė klausimų. Į visus juos neatsakyta.
– Tai kaip būtų su parama tokiu atveju?
– Jeigu kalbėtume apie paramą mažumos Vyriausybei, kuri nebegali priimti jokio reikšmingo sprendimo Seime, pavyzdžiui, dėl mokesčių reformos, tam reikia rimtos, funkcionuojančios sutarties. Vienam klausimui ar keliems klausimams. Panašiai, kaip buvo dėl urėdijų ir PVM lengvatos šildymui. Panašų susitarimą galbūt įsivaizduočiau ir ateityje.
– Susitarimą tam tikru klausimu. Bet dabar kalbame apie personalijas.
– Jeigu tai būtų dėl konkrečių klausimų, galime nekelti klausimo dėl personalijų. Personalija, matyt, pati toliau vargs savo kelyje, klimps į tą pelkę.
– Ar čia ne savotiškas parsidavimas? Jūs gaunate pažadą, kad „valstiečiai“ jums nusileidžia vienu ar kitu klausimu, jūs tada nieko nesakote apie R.Karbauskį.
– Ne, ne apie tai kalba. Jeigu Tėvynės sąjungos frakcija matys, kad turi galimybę įgyvendinti svarbiausius darbus, mes, be abejonės, mėginsime tai padaryti, esame tam išrinkti.
– Bet kaip su R.Karbauskiu? Jūs daug jį kritikavote, jūsų paties pasakytais žodžiais – pagalius į ratus „valstiečiams“ kaišo ne kas kitas, o jų lyderis.
Kaip įsivaizduojate darbą su partija, kurios lyderis, kaip jūs sakote, neskiria ryto ir vakaro.
– Koalicijoje aš tokio darbo bemaž neįsivaizduoju. Šiandien tokia situacija.
Yra klausimų dėl tolimos R.Karbauskio praeities, bet galbūt jų yra kur kas daugiau iš dabarties.
Seime taip pat kalbama, kad tai nėra istorijos pabaiga.
Kad yra daugiau faktų, istorijos galų, ir R.Karbauskis toliau turės atsakinėti į klausimus, kurie jam nepatogūs, neparankūs, kartu skandindamas ir frakciją, ir partiją, ir pasitikėjimą apskritai visa politine sistema.
Akivaizdu, kad tai yra trukdys ir darbui Seime, ir darbui koalicijoje, ir visam kitam.
Bet mes kalbame taip, tarsi iš koalicijos jau būtų išėję socialdemokratai.
– Atrodo, kad tai tik formalumas.
– Nemanau. Manau, jog socialdemokratų nomenklatūra ir senoji vadovybė padarys viską, kad partija liktų koalicijoje.
Yra didelė tikimybė, kad drąsiai veikdamas, ragindamas nutraukti koalicijos sutartį Gintautas Paluckas liks vienas opozicijoje savo paties partijoje.
Be to, kils klausimas dėl jo paties lyderystės ateityje. Ką jam likus pusantrų metų reikės daryti, kai jo paties frakcija, taryba nepaklausė?
Šiek tiek užbėgame už akių diskutuodami apie tai, kas būtų, jeigu būtų. Bet suprantu, kad reikia numatyti kai kurias galimybes.
– Politologų įžvalgos kiek kitokios negu jūsų. Jie teigia, jog jau dabar reikėtų numatyti scenarijų, kad šios koalicijos neliks, reikėtų projektuotis į kokį nors naują darinį ar paramą. Konservatoriai to dar nesvarsto?
– Apie paramą jau kalbėjome. Po to, kai pasirašėme susitarimą dėl mūsų paramos urėdijų reformai ir „valstiečių“ paramos mūsų bendrai teiktam projektui dėl PVM lengvatos šildymui, mes kartu su premjeru Sauliumi Skverneliu užsiminėme, kad neatmetame galimybės, jog ir ateityje gali būti panašių susitarimų.
Jei „valstiečiai“ matys, kad jų galimai mažumos Vyriausybei reikia paramos, mes galbūt vieną ar kitą įstatymą esame pasirengę paremti. Kol kas tiek.
