„Šiuo metu yra tiesiog būtina rasti sprendimą pabėgėlių būsto klausimui, jei nėra užtikrintumo net ir dėl stogo virš galvos, sunku yra kalbėti apie kitus pabėgėlių integracijos Lietuvoje aspektus“, – BNS sakė JT Pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje Renata Kuleš.
Drauge su valstybinėmis institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis Pabėgėlių agentūra parengė pasiūlymus Vyriausybės komisijai, kaip palengvinti į Lietuvą atvykusių pabėgėlių būsto paieškas.
Siūloma kreiptis į savivaldybes ir prašyti jų sumažinti verslo liudijimo mokesčius už būsto nuomą, kai nuomojama pabėgėliams. Taip pat siūloma atleisti pabėgėliams būstą nuomojančius asmenis ir bendroves nuo mokesčių.
Siūloma skatinti aktyvesnį bendradarbiavimą tarp vidaus reikalų ir socialinės apsaugos ministerijų bei nevyriausybinių organizacijų, siekiant efektyviau panaudoti esamą laisvą būstą, jeigu tokio esama.
Svarstoma, kad pabėgėliams skirtą būstą nuomotis galėtų nevyriausybinės organizacijos, pabėgėlių priėmimo centrai ar savivaldybės, o ne patys pabėgėliai, taip pat siūloma svarstyti galimybę pasirašyti ilgalaikes nuomos sutartis.
Tarp teikiamų pasiūlymų ir galimybė perduoti būsto paieškos funkciją privačiam teikėjui, atrinktam viešųjų pirkimų konkurse.
Šie pasiūlymai Vyriausybės komisijai pristatyti liepos pradžioje vykusiame posėdyje. Tikimasi, kad jie bus aptarti ir sprendimai priimti artimiausiame Vyriausybės komisijos, vadovaujamos Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, susitikime.
JT Pabėgėlių agentūra ragina Lietuvoje priimti pabėgėlių integracijos strategiją bei nacionalinį veiksmų planą, kuriuose kompleksiškai būtų aptartos kryptys ir veiksmai, kurie yra būtini pabėgėlių integracijai vystyti Lietuvoje. Pasak agentūros, strategija ir planas reikalingi tam, kad integracija taptų ilgalaikiu sprendimų čia apsaugą gavusiems asmenims bei siekiant didinti paramos integracijai priemonių efektyvumą.
Prieš dvejus metus Lietuva įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ar Eritrėja. Lietuva yra perkėlusi per tris šimtus šių pabėgėlių, tačiau dauguma jų išvyko iš Lietuvos.
Su pabėgėliais dirbančios nevyriausybinės organizacijos teigia, kad pabėgėliams įsitvirtinti Lietuvoje sudėtinga, nes jie čia neranda būsto, kurį pajėgtų išsinuomoti, jiems sunku susirasti darbą. Tai siejama tiek su neigiamu visuomenės požiūriu į šiuos žmones, tiek su nepakankama valstybės parama.
Autorė: Austėja Masiokaitė
