Vadinamosiose strateginėse stalo pratybose dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė, kad scenarijuje buvo kibernetiniai išpuoliai ir kitos „hibridinės operacijos“ prieš ES štabą, koordinuojantį operacijos veiklą.
„Klausimas buvo apie politinių sprendimų priėmimą – situacijos vertinimas, ar tai yra pavienės atakos, ar masinės kibernetinės atakos, ar koordinuojamos su kariniais veiksmais“, – BNS telefonu iš Talino sakė R.Karoblis.
Jo teigimu, per pratybas taip pat buvo tariamasi, kaip koordinuoti atsaką, jei kartu atakuojama ir privati nevalstybinė infrastruktūra. Scenarijuje taip pat buvo bepiločių orlaivių, perimančių belaidžio interneto duomenis, panaudojimas, atskleidė ministras.
„Pamokos parodė, kad reikia kalbėti ne tik apie kibernetinę saugą, bet apie kibernetinę gynybą, reikia stiprinti procedūras tiek nacionaliniu pagrindu, tiek ES ir NATO“, – kalbėjo R.Karoblis.
Susitikimo šeimininkas Estijos gynybos ministras Juri Luikas pažymėjo, kad „virtualus pasaulis ir kibernetinės grėsmės neturi ribų nei tarp šalių, nei tarp organizacijų“.
„Todėl svarbu, kad tokie bendri mokymai vyktų ne tik tarp ES, bet ir NATO šalių narių“, – pabrėžė jis.
„Mokymai parodė, kad įvairios techninės problemos gali greitai virsti klausimais, reikalaujančiais politinio vadovavimo“, – pridūrė ministras.
Mokymus rengė keli Bendrijos institutai, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) bei Europos gynybos agentūra (EGA).
Už techninę mokymų dalį buvo atsakinga estų kibernetinio saugumo kompanija „BHC Laboratory“.
Mokymus stebėjo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas bei ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini).
Gynybos ministrų susitikimas Estijoje surengtas todėl, kad ši šalis šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai.
Susitikimo išvakarėse Estija patyrė smūgį prieš savo išliaupsintas tapatybės korteles, kurios naudojamos visur, nuo elektroninio balsavimo iki elektroninės bankininkystės.
Tarptautiniai mokslininkai informavo Estijos pareigūnus, kad rado saugumo spragą paveikusią apie 750 tūkst. tapatybės kortelių ir leidžiančią programišiams pavogti asmens tapatybę.
