Jau kurį laiką atidesni vilniečiai gali pastebėti visoje sostinėje dienomis (naktimis to dar nedaroma) po vieną patruliuojančius policininkus. Ypač į akis tai krinta įvykus avarijai. Anksčiau į įvykio vietą vienu automobiliu atvykdavo du policininkai, o dabar kartais net ir nesudėtingo įvykio vietoje galima išvysti stovinčias kelias policijos mašinas. Atrodo, tarsi įvykio tirti susirinko gausios pajėgos.
Tačiau iš tiesų taip nėra. Policininkų skaičius įvykio vietoje lieka tas pats, padaugėja tik automobilių, nes kelių policininkai dienomis pradėjo patruliuoti po vieną. Išimtys daromos ekipažams, kuriuose dirba moterys pareigūnės. Jos patruliuoja kartu su porininkais vyrais.
Vilniaus apskrities VPK vadovas Saulius Gagas neigia, kad tai kokia nors nauja tvarka. Jis tvirtina, kad ir anksčiau būdavo situacijų, kai kelių policijos pareigūnai patruliuodavo po vieną.
„Tai jokia naujiena. Ypač dabar. Juk rugsėjis, turime daug jautrių vietų. Pavyzdžiui, prie mokyklų, kurių Vilniuje yra begalė“, – teigia S.Gagas.
Vilniaus apskrities policijos vadovas tikina, kad po vieną patruliuojantys pareigūnai turėtų jaustis saugiai, nes yra siunčiami tik į nesudėtingus iškvietimus. Esą jei iškvietimas sudėtingesnis, į jį tenka siųsti vieną pareigūną, policijos budėtojai privalo pasirūpinti papildomų pajėgų siuntimu.
„Jūs juk žinote, kad pas mus įvykiai skirstomi į tris kategorijas – A, B ir C (sudėtingiausi, į kuriuos reaguojama nedelsiant, įvykiai priskiriami prie A kategorijos, nesudėtingi iškvietimai priskiriami prie C kategorijos – Red. past.). Į C kategorijos įvykius, kai pažeidimas ne toks reikšmingas, pavyzdžiui, transporto priemonės pastatytos ant vejos ar kas nors užstoja įvažiavimą, pakanka ir vieno pareigūno“, – tikina S.Gagas.
Net ir avarijose dažnu atveju, tikina jis, pakanka vieno pareigūno, nes dauguma įvykių būna techniniai, per kuriuos žmonės nenukentėjo. Policininkas esą vairuotojams primena Kelių eismo taisykles, duoda eismo įvykio deklaracijas, pataria, kaip jas pildyti. O jei įvyksta avarija, per kurią nukentėjo žmonės, tvirtina S.Gagas, turėtų važiuoti ekipažas, kuriame dirba du pareigūnai.
Tačiau lrytas.lt žurnalistas šiomis dienomis savo akimis yra matęs ne vieną įskaitinę avariją, į kurią važiavo po vieną dirbantys pareigūnai. Kadangi vienas pareigūnas tokio eismo įvykio negali įforminti fiziškai (pvz., avarijos vietą reikia išmatuoti), jam į pagalbą atvykdavo ir daugiau po vieną patruliuojančių policininkų.
„Aš negaliu pasakyti, kodėl į tokias avarijas važiavo po vieną. Bet kokiu atveju ši tvarka nėra nauja. Ir anksčiau buvo galima taip daryti. Dabar – rugsėjo pradžia. Mes turime paskirstyti pajėgas kuo optimaliau, kad būtų galima prižiūrėti kuo didesnę teritoriją.
Mes viską darome ir planuojame pagal turimas pajėgas. Nieko išskirtinio dabar nevyksta, aš nepasirašiau jokio atskiro nurodymo ar įsakymo, galiojanti tvarka leido ir anksčiau patruliuoti ir atlikti tam tikras funkcijas po vieną“, – lrytas.lt sakė Vilniaus apskrities policijos viršininkas.
Profsąjungos vertina neigiamai
„Iki pirmo rimtesnio incidento, pasibaigsiančio skandalu. Štai tiek čia viskas truks“, – skėsčiodami rankomis neoficialiai teigia patys policijos pareigūnai. Esą jiems duotas nurodymas ir jis yra vykdomas.
Pareigūnus vienijančių profesinių sąjungų atstovai vieningi – patruliavimą po vieną visi vertina kategoriškai neigiamai. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimiras Banelis sako, kad tai nėra gerai – patruliuoti ar vykdyti tarnybą po vieną visada nesaugu.
„Vienam bet kokiu atveju nesaugu. Niekada nežinai, kokie gali tykoti pavojai. Gali būti visokių situacijų“, – sako V.Banelis.
Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vladas Sanda tiesiog mala į miltus S.Gago argumentus tvirtindamas, jog žodinis viršininko nurodymas patruliuoti po vieną viso labo gali būti noras pademonstruoti, kad policijos pajėgų daugėja. Nors realiai paslaugų kokybė dėl to nekyla.
„Bet kokį patruliavimą po vieną vertinu neigiamai. Aš pats policijoje tarnauju 26 metus ir puikiai žinau teismų požiūrį, vidaus tyrimų požiūrį, imuniteto tarnybų požiūrį į pavienių pareigūnų teiginius, kai įvyksta koks nors incidentas. Nė vienas pažeidėjas nedėkoja už tai, kad yra sulaikomas, stabdomas ar baudžiamas, pradeda ginčytis, įsiaudrina, įžeidinėja pareigūnus ir atlieka kitus neteisėtus veiksmus. Jis bando pareigūno teiginius paneigti, o juk visi prieštaravimai pagal teisės nuostatas traktuojami pažeidėjo naudai.
Vienas pareigūnas, net ir pačiose lengviausiose situacijose, parašęs tarnybinį pranešimą dėl jo garbės ir orumo įžeidimo liks kvailio vietoje, nes pažeidėjas ar keli jų visą laiką liudys savo ir savo draugų naudai. O pareigūnas liks vienas“, – tvirtina V.Sanda.
„Lengvas iškvietimas labai greitai gali virsti itin sudėtingu“
V.Sanda taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ne visi pareigūnai yra aprūpinti vaizdo kameromis. Automobiliuose įrengti vaizdo registratoriai, tačiau konfliktai dažniausiai prasideda lauke. O pareigūnai neturi kaip to užfiksuoti.
Be to, aplink mus nuolat būna nemažai žmonių, linkusių priešintis pareigūnams. Tai kelia pavojų pareigūnų sveikatai ir gyvybei. Jei grupę tokių žmonių tramdo vienas policininkas, pavojus jam dar labiau išauga.
„Mūsų vadovybė taip traktuoja: vienas pareigūnas siunčiamas į nesunkius iškvietimus. Tai yra į tokius, kur beveik nėra ką daryti, pareigūnas susitvarkyti gali ir vienas. Bet praktika rodo, kad lengvas iškvietimas labai greitai gali virsti itin sudėtingu. Moteris, automobilį pastačiusi po draudžiamu ženklu, kartais gali būti daug agresyvesnė nei du vyrai pažeidėjai, kurie pripažins savo kaltę ir ramiai lauks, kol bus surašytas protokolas. O čiagi – draskosi, grasina, spjauna, važiuoja, ją reikia sulaikyti, naudoti prievartą, dujas ir antrankius...
Darbas po vieną yra visiškai nesaugus. Pareigūnai tam visiškai nepritaria. Bet kadangi mūsų yra labai mažai, policija stipriai nukraujavusi prasidėjus visoms reformoms, vadovai naudoja tokią taktiką siekdami visuomenei parodyti, kad policijos mieste yra daug. Tik ji nėra efektyvi, o darbas yra ir pavojingas, ir kartais beprasmis.
Beprasmis, nes turime įvertinti žmogiškąjį faktorių. Gali būti situacijų, kai ne kiekvienas pareigūnas ryšis ryžtingiems veiksmams prieš pažeidėjus. Jis gali tiesiog nusileisti ir pažeidėją paleisti. O tai jau augins nebaudžiamumo jausmą – augins sparnus tiems ereliams ir gaideliams. Kartu žemins teisėsaugos, policijos ir paties pareigūno autoritetą“, – tvirtina profsąjungos atstovas.
„Būtų kaip Amerikoje, bet taip nėra“
Pasak V.Sandos, idėja patruliuoti pareigūnams po vieną iš tiesų nėra nauja. Dar prieš kelerius metus, kai Vilniaus apskrities policijai vadovavo Kęstutis Lančinskas, idėjai jau buvo ruošiamasi ir maždaug 2014 m. antroje pusėje ar 2015 m. pradžioje ji pradėta realizuoti.
Tąkart viskas atrodė taip: patyrę pareigūnai, išreiškę norą, už papildomą priedą, aprūpinti individualiomis saugos priemonėmis ir individualiomis vaizdo kameromis bei radijo stotimis, ypatingomis sąlygomis siunčiančiomis pavojaus signalą budėtojams, galėjo patruliuoti Gedimino pr., prie Prezidentūros, senamiesčio reprezentacinėse vietose, kurias stebi vaizdo kameros, kontroliuojamos stebėtojų.
Tokių pavienių patrulių užduotis buvo prevencija ir, jei reikia, – viešosios tvarkos palaikymas.
„O po to prasidėjo pinigų skaičiavimai, prasidėjo reformos, pradėjo išeidinėti tie patyrę ir seni pareigūnai, kurie savarankiškai gali priiminėti sprendimus. Ir tas noras siųsti į gatves pavienius pareigūnus nuslūgo. Po kiek laiko buvo pastebėta, kad neužtenka pajėgų... Dabar mes visi esame patruliai, bet iškvietimai vis tiek „kabo“ ir į juos reaguoti laiku nėra kam. Todėl vėl pradėtas praktikuoti toks dalykas.
Tačiau turiu pasakyti, kad aiškaus įsakymo dėl to kol kas nėra. Jums ir apskrities viršininkas juk negali nieko aiškaus pasakyti. Yra tik žodinis nurodymas, ištartas per vadovų pasitarimą, kiek mane pasiekė žinios.
Būtų kaip Amerikoje, kai daug policininkų, visi turi automobilius ir, kaip filmukai rodo, dešimt sulekia į vieną vietą – gal tuomet kitas reikalas būtų. Bet dabar kol kas pas mus to padaryti neįmanoma“, – sako V.Sanda.
