Prie Vilniaus krizių centro susitikimo su savo vaikais kiekvieną dieną daugiau nei 40 dienų laukęs vilnietis atsipūsti negali. Vaikų motinai grįžus į bendrus namus, jis buvo iš jų išmestas jau ne vieną kartą. Ir nors vaikai jau gyvena tikruosiuose savo namuose, tėvas iki šiol galimybės bendrauti su jais neturi.
“Situacija yra tiesiog beviltiška“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė Robertas.
Į namus įeiti nebegali
Robertas Malinauskas, besiskiriantis su savo vaikų motina, papasakojo apie siaubingus praėjusių naktų įvykius.
„Grįžau iš darbo į namus ir pamačiau, kad buto durys nesirakina, raktai nelenda. Paskambinau bendruoju pagalbos numeriu. Atvažiavę policijos pareigūnai sugebėjo prikviesti vaikų motiną atidaryti duris“, - pasakojo vyras. Jis nežinojo, kad ilgiau nei mėnesį Vilniaus krizių centre gyvenusi jo vaikų motina su vaikais grįžo į bendrą butą.
„Į butą įėjau su pareigūnais, vaikų motina manė stūmė, neleido eiti. Aš stovėjau tarpduryje ir klausiau, kodėl mane meta iš mano paties namų, aš nesiruošiu kartu su ja gyventi. Bet pareigūnas mane pradėjo tampyti“, - naujienų portalui lrytas.lt teigė Robertas. Tą kartą jį nutempė iki laiptinės durų. Ten jis ir nakvojo.
Jis kaltina savo vaikų motiną savavališkai užėmus bendrą turtą - butą Vilniuje.
Atsidūrė areštinėje
„O ketvirtadienio naktį net elektros šoką panaudojo“, - pasakojo vyras. Jis tikino, kad policijos pareigūnų buvo tiesiog ištrauktas iš dušo kabinos, parverstas ant grindų, jam buvo užlaužtos rankos.
„Įmetė į mašiną, nuvežė į komisariatą. Ten atvažiavo greitoji pagalba, nes man pasidarė labai blogai, kai užlipo man ant nugaros. Ten suleido vaistų nuo skausmo, - sakė Robertas.
Jis taip pat papasakojo, kad savo vaikus galėjo pamatyti tik porą minučių. Bet vaikų motina juos išvarė į kitą kambarį ir su tėvu bendrauti neleido.
Šiuo metu vilnietis Robertas glaudžiasi savo namo laiptinėje, nes kasdien iš namų būna išvaromas.
Jis kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką klausdamas dėl nelegalių policijos pareigūnų veiksmų.
Šeiminės problemos
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Tomas Bražėnas informavo, kad rugpjūčio 30, 31 dienomis šiuo adresu buvo gauti net 4 pranešimai.
„Pirmą kartą šiuo adresu policija atvyko vyrui iškvietus policiją dėl to, kad buto durų spyna buvo apgadinta ir jis negalėjo patekti į vidų. Buvo informuota, kad vyksta skyrybų procesas. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sugadinimo. Ir tą dieną pareigūnai išvyko“,- naujienų portalui lrytas.lt komentavo policijos atstovas.
„Kitą dieną vėl buvo pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Šį kartą kreipėsi moteris. Ji turi aktyvuotą pagalbos mygtuką. Jis išduodamas aukoms, kurios yra įtrauktos į rizikos sąrašą. Kai pakartotinai gali nukentėti nuo vyro. Po 2 minučių kreipėsi vyras, kad kažkas bando patekti į butą. Dar po 2 minučių kitas iškvietimas – kad rasta sugadinta spyna“, - pasakojo T.Bražėnas.
„Panašu, kad ten šeiminiai reikalai neišsisprendžia“, - sakė policijos atstovas.
„Pareigūnai tik sureagavo į smurtą artimoje aplinkoje. Ir vyras buvo pristatytas apklausai į komisariatą“, - tikino T.Bražėnas.
Jis atsisakė komentuoti Roberto skundą dėl policijos pareigūnų veiksmų. Tokia informacija bus pateikiama tik jam pačiam.
Galėtų tapti išeitimi
R.Malinausko advokatas Paulius Markevičius sakė, kad neseniai vieno parlamentaro registruotos įstatymo pataisos padėtų tokias skyrybų situacijas išspręsti. Tokiais atvejais, kai tėvai nesutaria, vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatoma pakaitomis.
Anot P.Markevičiaus, tokia praktika taikoma beveik visoje Europos Sąjungoje, ir tai viena išeičių skyrybas išgyvenančioms šeimoms.
„Praktika yra tokia, kad ar po savaitę, ar po ilgiau tėvai skirstosi priežiūrą. Gali būti, kad vaikai lieka gyventi bute, o tėvai išeina ir ateina. Arba gali būti, kad tėvai gyvena atskirai, o vaikai keliauja. Geriausia vaikui, kai tėvai gyvena kartu. Bet pakaitinis gyvenimas yra vienas iš geriausių variantų, nes taip jis išsaugo abu tėvus“, - naujienų portalui lrytas.lt sakė advokatas.
Ne policijos funkcija
Advokatas taip pat patikino, kad Roberto situacijoje yra nutartis gyventi skyriumi. O tai tėra nurodymas neturėti bendro ūkio ir nepalaikyti santykių.
„Tačiau butas yra bendra nuosavybė, jis turi teisę į ją patekti ir ja naudotis. Ir kitas bendraturtis negali tos teisės riboti. Bet čia nėra jokio kriminalo ar administracinio nusižengimo. Čia viso labo yra civilinis ginčas. Ir jei viena pusė kaip išieškotojas turi pretenzijų, tai dėl skolininko turi kreiptis į antstolį ir jis spręs, ar jis tą nutartį vykdo. Policija nėra antstoliai, tokių nutarčių vykdymas nepatenka į jų kompetenciją“, - pareigūnų darbui kritikos turi advokatas.
P.Markevičius patikino, kad gyvenimas skyrium yra įmanomas ir gyvenant viename bute.
„Gali gyventi vienas viename kambaryje, kitas kitame. Ir šitoje situacijoje viskas taip ir buvo. Viename kambaryje gyveno jis su sūnumi, kitame žmona su dukra. Puikiausiai įmanoma. Tai ir yra separacija. O policija šiuo atveju tiesiog neskiria arba gal nežino, kas yra kardomoji priemonė, kai negalima artintis prie žmogaus ir kai yra gyvenimas skyriumi“, - naujienų portalui lrytas.lt sakė P.Markevičius.
Vyrų diskriminacija
P.Markevičius taip pat užsimena apie problemą, kuri dėmesio centre atsiranda itin retai.
„Tėvai yra diskriminuojami kaip vyrai. Yra tokia klišė, kad jie būna agresoriai ir smurtautojai. Ir visai to nėra šioje Roberto situacijoje, žiūrima, kad įtarimai smurtaujant prieš vaikus yra pareikšti motinai. Ir turime nemažai atvejų, kad smurtauja tiek vyrai, tiek moterys. Ir tas smurtas neturi lyties. O pas mus gyvi dvejopi standartai“, - situaciją vertino pašnekovas.
Statistiškai gyvenamoji vaikų vieta su motina nustatoma 93 atvejais iš 100 Lietuvoje. Nors tikroji statistika rodo, kad vyrai smurtauja 6 atvejais iš 10.
***
„Visuomenės informavimo etikos komisija 2018m. gegužės 30 d. sprendimu pripažino, jog Simonos Voveriūnaitės publikacijoje „Vaikų pamatyti negalėjęs tėvas vėl ieško pagalbos: negali patekti į savo namus” (lrytas.lt, 2017-09-13) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 staripsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje“.
