Prieš porą dešimtmečių V.Šustauskas protesto akcijas rengdavo
pasitaikius net menkiausiai progai ir pirmasis verždavosi pasisakyti į
tribūną. Visiškai nesvarbu, ar tai būtų susiję su šildymo kainomis, ar
Lietuvos karių dalyvavimu misijoje Afganistane.
Dėl savo nuostatų, kurios daugeliui žmonių galėtų pasirodyti keistokos,
V.Šustauskui teko pabūti areštinėje ir ne kartą paploninti piniginę
mokant baudas.
2000-aisiais vykę Kauno tarybos rinkimai baigėsi V.Šustausko
vadovaujamos tuometės Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) pergale ir leido
jos lyderiui įsitaisyti Kauno mero kabinete. Tais pačiais metais
rinkėjai V.Šustauską kilstelėjo į dar neregėtas aukštumas ir išrinko
Seimo nariu vienmandatėje apygardoje.
Štai tuomet V.Šustauskas suprato, kad priimti miestui svarbius
sprendimus yra gerokai sunkiau, negu šūkauti gatvėje. Jam pačiam dar
visai neprastai sekėsi valdyti Kauno savivaldybėje vykstančius procesus,
tačiau išsikrausčius į Seimą Kauno taryboje porą metų tvyrojo sumaištis.
Senstelėjusiam V.Šustauskui jau nesiseka suburti didesnio bendraminčių
būrio, o jo pykčio taikiniai daugelį žmonių verčia suabejoti sveika
nuovoka. Štai praėjusį savaitgalį V.Šustauskas Vilniuje,
Nepriklausomybės aikštėje, protestavo dėl Lietuvos narystės Europos
Sąjungoje ir NATO.
Tuo metu Kaune iškilo kitas žmogus, kuris stengiasi pareikšti nuomonę
visais galimais miesto gyvenimo klausimais ir beveik visais atvejais jo
nuomonė prieštarauja oficialiai Kauno valdžios pozicijai. Šis žmogus –
tai gerai žinomas architektas A.Karalius.
Kritika niekada nepakenkė jokiai valdžiai. Daugiau kaip dvejus metus
dirbantiems esamiems Kauno vadovams jos turbūt teko net per mažai.
Bandymus kritiškiau pažvelgti į kai kuriuos poelgius bei reiškinius
užgožė geri darbai, kurių labai laukė kauniečiai.
Galbūt A.Karalius mėgina išjudinti šlovės spinduliuose besimaudančius
valdžios žmones, tačiau ar neperlenkiama lazda? O gal tai – įžanga
prieš rimtesnius iššūkius?
Žinomo kauniečio taikiniu tapo Laisvės alėjos 38-uoju numeriu pažymėtas
pastatas, kurio sieną papuošė rugsėjo pirmosiomis dienomis atsiradęs
Kauno mero V.Matijošaičio ir architekto A.Karaliaus piešinys,
kviečiantis į taikią diskusiją.
Jau po kelių dienų vandalai subjaurojo kūrinį, todėl pastato šeimininkai
nusprendė jį laikinai uždengti, mat tuo metu Laisvės alėjoje vyko mugė
ir tokia terlionė būtų nepatikusi miesto svečiams.
Architektas A.Karalius peiliuku išpjovė kvadratinį langelį dideliame
tente, kuris dengė jo ir V.Matijošaičio atvaizdą ir piešinį
subjaurojusią frazę. Vyras tokiu būdu atidengė savo veidą, o prie jo
užrašė: „Aš manau kitaip“ ir padėjo parašą.
Jis šį poelgį aiškino kaip diskusijos tęsinį.
„Jei gatvės kūrinys atsirado netikėtai, spontaniškai, toliau, kas vyksta
ant jo ar aplink jį, yra tam tikra kultūra, diskusija. Pulti
desperatiškai uždenginėti gatvės meno kūrinį, manau, yra blogas tonas.
Jei meras sunerimo, kad jis nereprezentatyviai atrodo su tuo
„užkrosinimu“, tegu jis savimi rūpinasi, kodėl jis mane turėjo uždengti?
Aš manau, kad man labai tinka tas skersinis užrašas ant veido. Jei
skelbiame, kad esame už nuomonių įvairovę, būkime nuoseklūs“, – savo
poelgio motyvus paaiškino A.Karalius.
Įtardamas merą V.Matijošaitį mėginimu paslėpti paveikslą A.Karalius
smarkiai prašovė, o dėl sugadinto tento teks aiškintis policijos
pareigūnams. Net jeigu tentas būtų nupirktas paties V.Matijošaičio,
niokoti svetimo turto nevalia.
Žinomas architektas šįkart elgėsi lyg neapsiplunksnavusių menininkų
performanso dalyvis, kuriam žūtbūt rūpi išsiskirti pilkoje minioje ir
sulaukti dėmesio. Galima sakyti, jog jam visai neprastai pavyko, kaip
kad ilgą laiką sekėsi ir V.Šustauskui.
Pastarasis niekada neslėpė, kad trokšta išbandyti valdžios galias, o
A.Karaliaus siekiai kol kas – paslaptis.
Versijų sąrašas – nuo nuoširdaus rūpinimosi Kauno reikalais iki
pasirengimo būsimiems mero rinkimams.
Jeigu A.Karalius tikrai turi tokių siekių, nereikia jų slėpti ar
gėdytis. Gerokai didesnę gėdą daro supjaustytas svetimas tentas.
„Laikinoji sostinė“
