Po daugybės nesėkmingų bandymų Turto bankas pernai vasarą šiaip ne taip pardavė įmonę „Autoūkis“, vežiojančią aukščiausius šalies pareigūnus ir į Lietuvą atvykstančius užsienio svečius.
Tačiau kyla vis daugiau įtarimų, kad valstybei priklausantis turtas jį perėmusiems verslininkams galėjo būti perleistas per pigiai.
Mat naujieji šeimininkai įsigijo ne vien anksčiau Vyriausybės kanceliarijai priklausiusios bendrovės „Autoūkis“ akcijas bei teisę vežioti premjerą, Seimo pirmininką ir kai kuriuos ministrus.
Naujiesiems savininkams už 1,2 mln. eurų atiteko ir beveik 12 tūkst. kvadratinių metrų plotą užimančių įvairių statinių, stovinčių ant bendrovės nuomojamos pusantro hektaro žemės sklypo itin patrauklioje sostinės vietoje – Verkių gatvėje.
Tačiau biurų ir gyvenamųjų pastatų statybos jau planuojamos ne tik šiame sklype.
Mat buvusius Vyriausybės garažus įsigiję verslininkai be didesnio vargo įsisuko ir į gretimą valstybei priklausantį 37 arų žemės sklypą, kurio rinkos vertė gali siekti daugiau nei pusę jų investicijų į bendrovę.
Kaina mažėjo, pirkėjų – irgi
„Autoūkį“ buvo bandoma parduoti net penkiolika kartų.
Nuo 2010-ųjų už šią įmonę prašoma pradinė kaina aukcionuose vis mažėjo, kol pernai nusirito žemiau milijono eurų (ankstesniuose aukcionuose už bendrovę buvo prašoma 2,1 mln. eurų, vėliau – 1,2 mln.).
Buvo spėjama, kad „Autoūkį“ gali įsigyti iš jo smulkiųjų akcininkų vertybinius popierius pernai pradėję supirkinėti nekilnojamojo turto objektais besidomintys verslininkai Norbertas ir Kęstutis Faktorovičiai.
Beje, praėjusį mėnesį šie verslininkai už daugiau kaip 1,5 mln. eurų nusipirko žlugusio banko „Snoras“ vadovui Raimondui Baranauskui ir jo žmonai Sigitai priklausiusį namą sostinės Algirdo gatvėje.
Bet pernai vasarą vykusiame aukcione, kuriame buvo parduotos „Autoūkio“ akcijos, šie verslininkai liko antri. Aukcioną laimėjo bendrovė „Tripod Capital“, kuriai atstovauja advokatas Giedrius Kolesnikovas.
Bet dabar paaiškėjo, kad naujieji bendrovės šeimininkai spalį šaukia neeilinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketina pranešti apie planus reorganizuoti „Autoūkį“ įsteigiant naują bendrovę „Autoūkis NT“, o jos vadovu paskirti ne ką kitą, o aukciono nelaimėjusį K.Faktorovičių.
Neoficialiomis žiniomis, „Autoūkio“ reorganizavimą patikėta atlikti bendrovei „TC investicijos“, kurią šiuo metu valdo su G.Kolesnikovu susijusi „Tripod Capital“ ir K. ir N.Faktorovičiams priklausanti „Kenova Group“.
Sklypas – lyg iš dangaus
Akcininkų susirinkimo išvakarėse vėl pasigirdo kalbų, kad naujiesiems bendrovės šeimininkams niekada pernelyg nerūpėjo dabartinė jos veikla, juos esą labiau domino nuomojamas patrauklus žemės sklypas.
Negana to, šeimininkus jau pakeitusi bendrovė „Autoūkis“ pernai spalį kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir akimirksniu gavo jos leidimą iš valstybės išsinuomoti šalia esantį 37 arų sklypą.
Kaip nurodoma nuomos sutartyje, vidutinė Verkių g. 37A esančio sklypo rinkos vertė, apskaičiuota pagal žemės verčių zonų žemėlapius, siekia 328 tūkst. eurų. Bet nekilnojamojo turto ekspertai žemę šioje teritorijoje vertina kur kas brangiau ir tvirtina, kad sklypo kaina gali viršyti 700 tūkst. eurų.
Kodėl pasikeitė NŽT pozicija?
Įdomu tai, kad prieš bendrovės privatizavimą dabartinis jos vadovas Renaldas Germanavičius ne kartą kreipėsi į NŽT, taip pat Vilniaus miesto savivaldybę, bet leidimo nuomotis valstybei priklausantį sklypą negavo.
Pirmasis toks prašymas NŽT turėjo pasiekti praėjusių metų balandį, tačiau bendrovė net negavo jokio tarnybos atsakymo.
Kai po mėnesio kreipėsi dar kartą, buvo atsakyta, kad nuo 1997 iki 2004 metų su bendrove galiojusi nuomos sutartis yra nutrūkusi ir negali būti pratęsta – valstybės žemė be aukciono esą išnuomojama tik tokiu atveju, jei ant jos yra pretendentams priklausančių statinių.
Kodėl NŽT pozicija per pusmetį kardinaliai pasikeitė, jos atstovai paaiškinti negalėjo.
Siūlė pelningesnį kelią
„Autoūkiui“ trejus metus vadovaujantis R.Germanavičius „Lietuvos rytui“ tvirtino, jog tiek Turto banko vadovą Vaidotą Aleksių, tiek šio banko valdybą jis ne kartą ragino neskubėti parduoti įmonės akcijų.
R.Germanavičius bandė įrodinėti, kad valstybei būtų kur kas naudingiau prie bendrovės nuomojamos žemės prijungti greta esantį nenaudojamą apleistą sklypą ir būsimiems pirkėjams pasiūlyti bendrą paketą.
„Bandžiau įtikinti, kad sujungus žemės sklypus parduodamo objekto vertė būtų gerokai didesnė. Juolab kad įmonė turėjo planų greta esančiame sklype plėtoti veiklą – sandėliuoti mikroautobusus.
Bet į mano siūlymus Turto bankas numojo rankas, o bendrovė leidimo išsinuomoti žemę irgi negavo“, – sakė „Autoūkio“ vadovas.
Ar vietoj buvusių vyriausybinių garažų iškils biurai bei gyvenamieji namai ir ar bendrovė neatsisakys ankstesnės veiklos, R.Germanavičius nesiėmė spėlioti, tačiau neneigė, kad naujieji bendrovės šeimininkai jau rūpinasi būsimomis statybomis.
Bankas aiškinsis situaciją
Tuo metu Turto banko vadovas V.Aleksius neatsakė, ar prieš parduodant bendrovę buvo siūloma sujungti žemės sklypus ir kodėl tokia galimybe nebuvo pasinaudota.
Valdininkas taip pat nevertino pernai įvykusio sandorio, kai aukciono nugalėtojai taip pigiai įgijo teisę į didžiulį valstybės turtą: „Turto bankas aiškinasi šios situacijos aplinkybes.“
Statybų planų neatskleidė
Anot advokato G.Kolesnikovo, siekiant efektyvesnio valdymo „Autoūkis“ šiuo metu reorganizuojamas.
„Įsteigta bendrovė „Autoūkis NT“ toliau užsiims patalpų nuomos veikla, o įmonė „Autoūkis“ tęs automobilių nuomos verslą.
Abi veiklos bus vykdomos ir toliau.
Siekiant užtikrinti efektyvų bendrovių valdymą papildomai buvo samdomi atskirų sričių specialistai.
Nuomos verslo dalį prižiūrės K.Faktorovičius, turintis ilgametę patirtį nekilnojamojo turto nuomos srityje“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino G.Kolesnikovas, tačiau statybos planų neatskleidė.
Savivaldybė jau palaimino
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė pripažino, jog informacija apie rengiamus planus sujungti žemės sklypus yra tikra.
„Sausį savivaldybė gavo bendrovės prašymą dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslai – sujungti nuomos teise valdomus žemės sklypus Verkių g. 39 ir Verkių g. 37A įgyvendinant detaliojo plano sprendinius.
Kovo pabaigoje buvo leista pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą“, – taip „Lietuvos rytui“ tvirtino valdininkai remdamiesi Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukiene.
Savivaldybės atstovų teigimu, dar pagal 2001 metais patvirtintą teritorijos detalųjį planą sujungtuose sklype gali būti statomi komercinės paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektai, taip pat daugiabučiai gyvenamieji namai.
