„P.Baršausko monografijoje aptinkamas didelių svetimo kūrinio dalių kopijavimas, tik retai kur nurodant tikrąjį šaltinį bei imituojant perfrazavimą, nors tekstas iš svetimo kūrinio kopijuojamas pažodžiui“, – apie Vilniaus Gedimino technikos (VTU) universiteto Habilitacijos komisijai dar 2002 metais pateiktą mokslinį darbą pareiškė profesorius A.Avižienis.
Praėjusią vasarą išnagrinėjęs anglų kalba parašytą P.Baršausko monografiją apie tarptautinio verslo vadybos principus „“Transfer of International Management Principles to CEECs“, A.Avižienis apstulbo – šiame darbe yra akivaizdūs sutapimai su šešiais užsienio mokslininkų straipsniais ir knygomis, išleistomis dar prieš monografijos pasirodymą.
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba rugsėjo mėnesį pradėjo tyrimą dėl A.Avižienio nurodytų faktų. Pirmadienį jis kreipėsi į VGTU, prašydamas panaikinti sprendimą dėl habilituoto socialinio mokslo daktaro laipsnio suteikimo P.Baršauskui.
Nurodė konkrečius faktus
A.Avižienis tvirtino P.Baršausko monografijoje aptikęs didelės apimties svetimo kūrinio dalių nukopijavimą – tik retai kur nurodomas tikrasis šaltinis, imituojamas perfrazavimas, nors tekstai kopijuojami pažodžiui.
Buvusio VDU rektoriaus tvirtinimu, tekstai nėra deramai išskirti reikalaujamais citavimo ženklais, todėl neįmanoma atskirti P.Baršausko kūrinio nuo svetimo darbo – kitų mokslininkų triūsą pastarasis paskelbė savo vardu.
A.Avižienis nurodė galimai nuplagijuotus tekstus iš šešių užsienio autorių kūrinių: „Essiantials of Management“ (H.Koontz, H.Weihrich, 1990), “International Management (Hodgetts R.M., Luthans F., 1991), “Strategic Channel Design. In Sloan Management Review” (Anderson E., Day George S., Rangan V. Kasturi. 1997), “Managing Across Borders: New Organizational Responses” (Bartlett Ch. A. and Ghoshal S. 1987), “Destroying Shareholder Value: Ten Easy Ways (T.Grundy, 1995) ir “Foreign Investment Strategies and the Attractiveness of Central and Eastern Europe” ( Djarova J.G., 1999).
Plagiatą įžvelgęs mokslininkas nurodė ir maždaug 60 konkrečių puslapių, kurių tekstai buvo panaudoti P.Baršausko monografijoje.
Naudojo paieškos programą
„Technikos mokslų daktaras P.Baršauskas niekada nestudijavo socialinių mokslų, nebaigė net bakalauro studijų. Man pasidarė labai keista, ėmiau domėtis monografija, atvėrusia jam kelius į habilituoto daktaro laipsnį.
Jis tarsi eilinis kunigas prasimušė iškart į kardinolus“, – stebėjosi A.Avižienis.
Tyrinėdamas P.Baršausko habilitacijai pateiktą knygą, buvęs VDU rektorius panaudojo interneto paieškos programą.
Netrukus kompiuterio ekrane A.Avižienis išvydo identiškus užsienio autorių ir P.Baršausko monografijos tekstus.
„Gražus darbas, tik gaila, ne jo.
Be nuorodų nukopijuotų tekstų ko gero, ir daugiau buvo galima aptikti, bet nutariau sustoti – jau ir taip jų gausybė“, – piktinosi A.Avižienis.
Rektorius turi trauktis
Profesoriaus tvirtinimu, P.Baršausko monografijoje yra plagijavimo, falsifikavimo, klaidinančių nuorodų panaudojimo, autorinių tekstų pažeidimo, taip pat – monografijos santraukos suklastojimo požymių.
A.Avižienio nuomone, iš P.Baršausko vertėtų atimti habilituoto daktaro laipsnį, be jo, jis turėtų trauktis iš KTU rektoriaus posto.: „Buvo šiurkščiai pažeista akademinė ir mokslininko etika“.
Už autorystės pasisavinimą numatyta ir baudžiamoji atsakymomybė iki 2 metų.
Jei Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba A.Avižienio skundą pripažins pagrįstu, Vilniaus Gedimino technikos universitetas gali būti įpareigotas panaikinti P.Baršauskui suteiktą habilituoto socialinių mokslų daktaro laipsnį.
„Plagiato gali būti nulis – ne tavo, tai ne tavo. Viena, jei neteisingai pacitavai. Bet jei kopijuoji ir dedi kaip savo, tai jau – sukčiavimas.
Tai nedaro garbės nei patiems asmenims, nei aukštajai mokyklai, kuri palaimina tokius darbus“ – „Lietuvos ryto“ televizijai tvirtino Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas.
Rektorius kratosi kaltinimų
Petras Baršauskas
Kauno technologijos universiteto rektorius
„Mano habilitacinį darbą vertino, analizavo ir patvirtino autoritetinga septynių mokslininkų habilitacijos komisija. Jį gyniausi viešai.
Jokių klausimų tuomet niekam nekilo, darbas sulaukė gerų įvertinimų dėl naujumo ir originalumo.
Kodėl kažkas susidomėjo šiuo darbu po 15 metų, būtent dabar?
A. Avižienio laiškas yra vienas iš daugelio sistemingų bandymų trukdyti aukštojo mokslo reformai.
Ypač laiško pabaigoje matomas pagrindinis „domėjimosi“ mano habilitaciniu darbu tikslas: kelios aukštosios mokyklos siekia savų siaurų interesų.
Noriu pabrėžti, kad vertinti mokslinius darbus turi tos pačios srities ekspertai: A. Avižienis yra informatikos mokslų ekspertas, o mano habilitacinis darbas yra socialinių mokslų.“
