Girta siautėjusi prokurorė kočiojasi vis žemyn ir žemyn

Su kazino apsaugininkais ne kartą susikibusi Vilniaus apylinkės prokurorė 49 metų Ilona Žukaitė ne tik išsaugojo savo postą, bet dar ir praturtėjo – prisiteisė pinigų iš prokuratūros.

Kuo šįkart skandalingajai prokurorei baigsis konfliktas su Vilniaus policijos pareigūnais? Antradienį ji raudo Vilniaus miesto apylinkės teisme žiūrėdama vaizdo įrašą iš sostinės 2-ojo policijos komisariato.

Buvo užfiksuota, kaip prokurorė bandė spirti pareigūnams, bet girtos moters judesiai buvo netikslūs. Uždaryta į sulaikymo kamerą ji šūkavo ir daužė duris.

Visą naktį gėrusi I.Žukaitė policijos komisariate atsidūrė rugpjūčio 21-osios rytą. Pareigūnei buvo nustatyta 3,45 promilės alkoholio. Tai sunkus girtumas, kurį medikai laiko pavojingu sveikatai.

Prokurorę iš pradžių sulaikė autobusų stoties apsaugininkai ir perdavė policijai.

Teisme paviešintame policijos protokole teigiama, kad I.Žukaitė, matant praeiviams, šlapinosi viešoje vietoje, necenzūriniais žodžiais keikė policininkus, bandė jiems įspirti.

„S...kos“, šl...dros, gaidžiai, p...darai“, – tokius girtos prokurorės žodžius užfiksavo policijos pareigūnai. Sulaikyta moteris policininkę pavadino šliumparka – laisvo elgesio mergina.

Toks jai esą svetimas žodynas nustebino ir pačią I.Žukaitę. Teisme ji tikino galėjusi policininkę pavadinti „s...ka“ arba „šliumparka“, nes šiuos žodžius vartoja supykusi.

Įsiaudrinusią prokurorę policininkams teko surakinti antrankiais. Pareigūnams tąkart įtarimą sukėlė išsiplėtę moters akių vyzdžiai, o sulaikyta prokurorė atrėžė, kad vartojo heroiną. Vėliau ši informacija nepasitvirtino.

Kalbas apie heroiną paneigė ir pati I.Žukaitė. „Juokus krečiate?“ – po posėdžio ji sakė žurnalistams.

I.Žukaitė teisme prisipažino tą naktį gėrusi trauktinę „Žalios devynerios“. Ji teigė taip malšinusi skausmą dėl pastaruoju metu šeimą sukrėtusių netekčių. Ją dar labiau sujaudino medikų žinia, kad sunkiai susirgęs tėvas nebeturi vilčių gyventi.

„Iš sielvarto aš ne verkiau, o kaukiau“, – pasakojo sulaikymo išvakarėse iš Utenos į Vilnių autobusu atvažiavusi prokurorė. Ji buvo pasiėmusi tris dienas atostogų, bet teigė negalėjusi ištverti viena namuose.

Moteris pasakojo neseniai palaidojusi seserį ir motiną, todėl alkoholį vartojo iš nevilties ir baimės, kad liks visai viena: „Mano prisigėrimo priežastis buvo žmogiška, bet kas, atsidūręs tokioje situacijoje, supras.“

Prokurorės tėvas mirė praėjus kelioms savaitėms po šio įvykio.

Po I.Žukaitės sulaikymo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pradėjo tarnybinį patikrinimą, bet girta siautėjusi prokurorė nebuvo nušalinta nuo tarnybos.

„Aš manau, jog nepadariau nieko tokio, kad būčiau nušalinta. Visi mano veiksmai nulemti skaudžių asmeninių aplinkybių. To nelinkėčiau niekam“, – žurnalistams kalbėjo I.Žukaitė.

Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė paaiškino, kad I.Žukaitė nebuvo nušalinta nuo tarnybos, nes konflikto metu atostogavo.

Nuo rimtų nuobaudų I.Žukaitė išsisuko ir po nuotykių sostinės lošimo namuose. Į azartinius žaidimus įnikusi pareigūnė iš kazino su policija buvo išvesta 2011 ir 2012 metais.

Lošimo namuose ją matę vilniečiai prisiminė, kad moteris namo neidavo net tuomet, kai ištuštėdavo piniginė – skolindavosi iš kitų lošėjų.

2011-ųjų vasarą I.Žukaitę tramdžiusiems kazino apsaugininkams prireikė policijos pagalbos, o įvertinti situacijos į konflikto vietą buvo iškviestas net vienas prokuroras.

Komentuoti šį įvykį tuomet vengė ir policijos, ir prokuratūros darbuotojai, o Vilniaus 3-iojo policijos komisariato pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pareigūnai tuomet aiškino, kad lošimo namuose kilusį susistumdymą įvertino ne kaip viešosios tvarkos pažeidimą, o kaip paprastą konfliktą tarp kliento ir apsaugos darbuotojo.

Nepraėjus nė metams kazino apsaugos darbuotojų veiksmais pasipiktinusi I.Žukaitė pati kreipėsi į žiniasklaidą. Į lošimo namus ji išsikvietė policiją, tačiau kazino administracija parašė pareiškimą ir moterį išsivežė pareigūnai.

Po šio įvykio I.Žukaitė visus ragino nesilankyti lošimo namuose. Ji piktinosi, kad klientai viliojami brendžio taure, tačiau jie reikalingi tik tol, kol turi pinigų.

Po I.Žukaitės nuotykių kazino tuometis generalinis prokuroras Darius Valys buvo pradėjęs tarnybinį patikrinimą, o Prokurorų etikos komisija jai skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Po kurio laiko skandalais išgarsėjusi prokurorė pati panoro išeiti iš darbo, bet jos atleidimas baigėsi kurioziškai.

Prašymą išeiti iš tarnybos dėl asmeninių problemų ir didelio darbo krūvio I.Žukaitė pateikė 2013 metų balandį.

Generalinis prokuroras šį prašymą entuziastingai patenkino per kelias valandas. Iškart buvo apskaičiuotos ir visos išmokos.

Tačiau prokuratūros vadovai neatsižvelgė į tai, kad įstatymai numato trijų kalendorinių dienų terminą, per kurį išeiti pasiprašęs prokuroras dar gali persigalvoti. Taigi jo negalima atleisti nesuėjus šiam terminui.

Kaip tik tai ir įvyko. I.Žukaitė persigalvojo, tačiau grįžti nebeturėjo kur, todėl kreipėsi į teismą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, o vėliau ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad I.Žukaitė teisi, ir priteisė jai pinigų už priverstinės pravaikštos laiką bei bylinėjimosi išlaidas – iš viso apie 11,5 tūkstančio eurų (tuomet 40 tūkst. Lt).

Po tokio teismo sprendimo prokurorė turėjo būti iš karto grąžinta į darbą, bet jos darbo vieta jau buvo užimta.

I.Žukaitė tuomet neatmetė, kad vėl kreipsis į teismą dėl moralinės žalos kompensavimo bei sutrikdytos sveikatos.

Vienas Vilniaus miesto prokuratūroje dirbantis I.Žukaitės kolega teigė, kad po kelių audringų įvykių prokurorė buvo metusi vartoti alkoholį, tačiau dėl sunkios situacijos šeimoje vėl palūžo. Kolegos nuomone, ją galėjo slėgti ir didelis darbo krūvis.

Viena rimčiausių bylų, kurią I.Žukaitė perdavė teismui, – dėl krepšininko Renaldo Seibučio pinigų pasisavinimo. Dėl sukčiavimo ji buvo pateikusi kaltinimus buvusiam bankininkui Juozui Aliukoniui.

Įpusėjus nagrinėti bylą prieš pat teismo posėdį prokurorė pranešė, kad susirgo ir jame dalyvauti negalės. Tuomet į teismą iš prokuratūros buvo iškviestas prokuroras Vytautas Kukaitis. Sudėtinga byla liko šio prokuroro rankose.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

„Pirmiausia, visiškai akivaizdu, kad šiam žmogui reikia psichologo pagalbos. Juk tai – ne pirmas kartas, kai ji panašiai „pasižymi“. Tačiau aš buvau apstulbęs, kai šia proga sužinojau, kad prokuratūroje nėra tokio etato. Kaip taip gali būti, turint omenyje, kokį sunkų ir įtemptą darbą dirba šie žmonės?

Antra, aišku, reikia labai rimtai spręsti dėl to, ar ši prokurorė apskritai gali – bent artimiausiu laikotarpiu – atlikti savo pareigas. Žinoma, dėl administracinių pažeidimų žmogaus taip paprastai nuo darbo nenušalinsi, tačiau čia yra kiti aspektai – ne tik etinis, bet ir mano jau minėtas psichologinis.

Kaip gali tokios akivaizdžiai problemiškos būklės žmogus vadovauti ikiteisminiams tyrimams, kur sprendžiami kitų žmonių likimai?

Taigi abiem atvejais – tiek dėl psichologų pareigybių, tiek ir dėl šios prokurorės galimybės dirbti – tai klausimai prokuratūros vadovybei. Juk tai pirmiausia jos atsakomybė.“