V. P. Andriukaitis – apie antrarūšius produktus ir Astravo atominę elektrinę

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliktas tyrimas parodė, kad į Lietuvą atvežami maisto produktai yra daug prastesnės kokybės nei Vokietijoje. Iš tirtų 33 maisto produktų savo sudėtimi, skoniu, spalva ar konsistencija skyrėsi net 23 produktai. Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su už sveikatą ir maisto saugą atsakingu Europos Komisijos nariu Vyteniu Andriukaičiu.

 V.P.Andriukaitis sulaukė šalies valdžios kritikos.<br>D.Umbraso nuotr. iš archyvo
 V.P.Andriukaitis sulaukė šalies valdžios kritikos.<br>D.Umbraso nuotr. iš archyvo
 V.P.Andriukaitis sulaukė šalies valdžios kritikos.<br>  R.Danisevičiaus nuotr. iš archyvo
 V.P.Andriukaitis sulaukė šalies valdžios kritikos.<br>  R.Danisevičiaus nuotr. iš archyvo
 V.P.Andriukaitis sulaukė šalies valdžios kritikos.<br>V.Ščiavinsko nuotr. iš archyvo
 V.P.Andriukaitis sulaukė šalies valdžios kritikos.<br>V.Ščiavinsko nuotr. iš archyvo
 Astravo atominė elektrinė.
 Astravo atominė elektrinė.
 Astravo atominė elektrinė.
 Astravo atominė elektrinė.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Sep 21, 2017, 3:06 PM

– Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto produktų palyginimo tyrimas sukėlė labai didelį pasipiktinimą visuomenėje. Buvo ištirti 33 maisto produktai ir net 23 produktai – tai yra 70 proc. – savo sudėtimi Lietuvoje skiriasi nuo tų pačių produktų, kuriuos gauna Vokietijos rinka. Iškilo klausimas, ar mes nenaudojame antrarūšių produktų. Galite paaiškinti šią situaciją?

– Labai džiaugiuosi, kad Lietuva užbaigė tyrimą, nes tai yra Komisijos prašymas. Mes paprašėme visų 28 šalių narių pateikti išsamią rinkos produktų analizę. Kai sulauksime visų narių ataskaitų, bus matyti, kokia situacija yra rinkoje. Tą padarėme dėl to, kad prieš 2,5 metų buvo daug diskusijų dėl vieno labai rimto dalyko. Yra tas pats prekinis ženklas „Coca cola“, tačiau su tuo prekiniu ženklu firmos gamina skirtingos sudėties gėrimus. Jie pardavinėja gėrimą su tuo pačiu ženklu Berlyne su viena sudėtimi, Kaune su kita, Prahoje vėl su kita.

– Tai normalu ar nenormalu?

– Nenormalu yra tai, kad būtent toks produktas tose rinkose vyrauja ir nėra jokio pasirinkimo. Sudėtis, jeigu naudojami registruoti papildymai ar ingredientai, kurie yra saugūs ar leistini, skiriasi nuo technologijų, kainos ir kaip gamintojai planuoja savo produkcijos receptūrą. Kartais jie vietoj cukraus deda saldiklius. Aišku, skonis skirsis, bet kadangi cukraus kiekį reikia sumažinti, naudoja saldiklius. Žmonės mano, kad saldikliai neskanu, bet sveikatos požiūriu saldikliai yra geriau nei cukrus, nes cukraus kiekis provokuoja diabetą ir didžiulį vaikučių nutukimą. Šokoladas, cukrus, druska, kakava, kava, riebalai – yra daug rizikos veiksnių, kuriuos industrijos įpareigojo keisti savo receptūroje. Problema ta, kad industrija turi savo gamyklas šalyse narėse.

Pavyzdžiui, pilsto „Coca cola“ Lietuvoje. Pilsto su vienokia receptūra ir čia kitokio pasirinkimo neatveža. Tada žmonės mato vieną ir tą patį supilstytą fasuotą produktą. Rinka monopolizuojasi ir vietoj to, kad vartotojui pateiktų visą skalę receptūros, žinoma, neabejotinai skirsis kaina, bet vartotojas turėtų parduotuvėje matyti visą asortimentą.

Maisto saugos požiūriu jie turi atitikti saugos reikalavimus. Sveiko maisto požiūriu jie turi siekti sveikų ingredientų, bet tuomet visi supranta, kad ir kainos skiriasi. Bet vartotojas, nesvarbu, ar jis Kaune, ar Paryžiuje, ar Valetoje, turi teisę parduotuvėje turėti pasirinkimą.

– Pagal tai, koks vaizdas piešiasi, atrodytų, kad Rytų Europos šalyse ar pokomunistinėse valstybėse mes gauname maisto produktus, kurie neatitinka sveikos mitybos reikalavimų.

– Pradžioje ir man taip atrodė, kai susidūriau su tuo dalyku Bratislavoje. Po to mes ėmėm nagrinėti, ar nėra to Briuselyje. Yra. Po to pasižiūrėjome, ar to nėra Valetoje, Maltoje. Yra. Po to pasižiūrėjome, ar to nėra Prancūzijoje. Yra. Tie politikai, kurie nori pasiųsti žinutę, kad čia yra antrarūšiai, mikliai tai pasigaus.

– Jūs sakote, kad tai ne antrarūšiai?

– Visoje Europos Sąjungoje vaizdas yra labai margas. Mes turėsime vaizdą iš visų 28 valstybių.

– Kas iš to?

– Pirmiausia reikia žinoti, kad kokybės vertinimo vieningų metodikų neturime, nes tai šalių narių reikalas. Vadinasi, turime sukurti vieningas metodikas, kad mėgintume vertinti kokybę. Antra, ar nėra čia rinkos piktnaudžiavimo?

– O jūs įžvelgiate?

– Dabar negalėčiau pasakyti, nes aš pareigūnas. Jei tarsiu neatsargų žodį... Aš nagrinėju ne vienas, yra vartotojų teisių komisarė Vera Jourova. Mes abudu atsakingi. Mes pasižiūrėsime, ar tai atitinka direktyvas, kur draudžiama neteisinga informacija vartotojui, kontroliuojamas rinkos piktnaudžiavimas ir kiti dalykai. Tyrimas bus tęsiamas. Mes taip pat norime ir manome, kad daugiau teisių reiktų suteikti nacionalinėms vartotojų kokybės kontrolės institucijoms, kad jos turėtų didesnę teisę pasakyti savo žodį. Ypač ten, kur gamintojas turi savo cechą ir ten pilsto tik vieną produktą.

– Ar šiuo atveju turėtų būti gamintojo atsakomybė? Kiek gali skirtis sudėtis?

– Aš turiu būti labai atsargus, kadangi tik po to, kai visų šalių tyrimas bus apibendrintas, kai surinksime teisinę analizę, surengsim pasitarimą su visomis šalimis ir asocijuotomis verslo struktūromis, kurios turėtų įsipareigoti prisiimti savireguliacijos mechanizmus, kad išvengtų tokio dalyko, galima būtų pasakyti, ar čia peržengtos direktyvų ribos.

– Išvada tokia, kad čia yra per daug išpūstas burbulas, pateikiant produktus kaip antrarūšius? Jūs sakote, kad tokia situacija yra visoje Europos Sąjungoje, tik skirtinguose segmentuose.

– Taip. Skirtinguose segmentuose, tarp skirtingų prekių, kainų. Kas yra didelė nelaimė – tai, kad vargingesnė visuomenės dalis perka pigesnę prekę. Pigesnėje prekėje dažnai būna prastesni ingredientai.

– Tai parodo ir šalies ekonominė situacija?

– Žinoma, lemia. Jie nagrinėja, kokia yra perkamoji galia. Čia irgi matosi tai, kad kartais jie monopolizuoja rinką ir ten tiekia tokios kainos, sudėties produktą ir tuo pačiu užkerta kelią turėti didesnį pasirinkimą. Didesnis pasirinkimas atviroje rinkoje turi būti. Žinoma, gali būti tas produktas, jeigu jis yra saugus, atitinka standartus, sertifikuotas, nieko negali prisikabinti. Bet tada turi ateiti į tą pačią parduotuvę ir sakyti, šis „Coca cola“ butelis yra man skanesnis. O ne taip, kad ateini ir nėra kito. Tada važiuokim į Berlyną pirkti kito. Taip neišeina.

– Noriu jūsų paklausti ir kita tema. Dėl jūsų pasisakymų apie Rusiją ir Astravo atominę elektrinę kilo didžiulis pasipiktinimas ir net buvo siūloma jus atšaukti iš Europos Komisijos nario pareigų. Sakoma, kad jūs dirbate Kremliui. Tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek Tėvynės Sąjungos pirmininkas Gabrielius Landsbergis išreiškė savo poziciją.

Jūs sutinkate, kad jūsų išreikšta nuomonė apie Rusiją ir Astravo atominę elektrinę iš esmės skiriasi nuo Lietuvos? Jūs sakėte, kad Lietuvos užsienio politika skatina visuomenės baimę, kad santykiuose su Rusija stokojama ekonominės logikos ir apskritai, kad valstybės požiūryje į Rusiją politika yra painiojama su ekonomika.

– Čia buvo pasakyta bendresniame kontekste. Buvo pacituota situacija tiksliai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lankosi Kaliningrade. Kaliningrade jis pasako, kaip mes tiekiam Baltarusijai pigesnes dujas ir naftą, o jie pagamina produktus, veža juos per Klaipėdos uostą. Tada delfi.lt buvo reakcija iš Lietuvos pusės – oi ne, nepainiokite politikos su ekonomika. Aišku, kad ekonomiškai Baltarusijai naudingiau vežti per Klaipėdos uostą. Pritariu.

– O kur jūs tos logikos pasigedote?

– Lygiai tas pats kalbant apie visus ekonominius santykius. Jeigu ekonominiai santykiai yra grindžiami ekonomine logika, reikia tą pačią liniją išlaikyti visuose ekonominiuose santykiuose. Ne tik sakant, čia yra viena problema, bet jei paliesim energetiką, kita. O geležinkeliai? Geležinkeliai yra rusiškas vežėjas, gal čia painiokim politiką su ekonomika.

Dar įdomiau „Nord Stream“. Lietuva buvo vienintelė valstybė, garsiai kėlusi klausimus apie dugne palaidotus chemikalus pirmo pasaulinio karo metu, bus ekologinė katastrofa ir t.t. Nei danai, nei švedai, nei suomiai, nei estai ar lenkai pagaliau nebekėlė klausimo, visi susitarė, pasirašė, projektas veikia. Mano klausimas užsienio politikos architektams: jeigu jūs projektuojat užsienio politiką, tai atsižvelkit į galutinį rezultatą, ką pasiekėte, ar sustabdėte.

– Jau kalbate apie Astravo atominę elektrinę?

– Neabejotinai.

– Bet jūs žinote Lietuvos poziciją šiuo klausimu. Seimas birželį įstatymu įtvirtino, kad Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

– Kaip gali Seimas įstatymu įtvirtinti, kad Astravo elektrinė yra nesaugi? Pirma, Astravo elektrinė dar nepradėta nagrinėti saugumo prasme, kadangi strestestas dar tik bus daromas. Antra, Astravo elektrinei taikoma visa tarptautinės branduolinės energetikos reguliavimo sistema. Trečia, jeigu Astravo elektrinė bus nesaugi, ji negaus eksploatacijos licencijos. Taip ar ne?

– O incidentai, kurie ten įvyko, į juos nereiktų kreipti dėmesio?

– Į juos būtinai reikia kreipti dėmesį ir į juos kreipia dėmesį. Aišku, kad visi incidentai Europos Komisijos nagrinėjami labai nuodugniai. Jeigu Lietuva turi medžiagą, kuri įrodo nesaugumą, tegu būtinai ją teikia. S.Skvernelis žino, kad Lietuvos energetikos instituto atominės energetikos specialistai, kartu su Europos Sąjungos atominės energetikos reguliavimo ekspertais dirba su Baltarusija. Vadinasi, Lietuva dalyvauja ten, atominės elektrinės reguliatoriaus kompetencijos ir saugumo stiprinimo darbuose. Europos Sąjunga finansuoja šią veiklą. Tai gal iš tiesų Lietuvai reiktų pasisakyti prieš, nesiųsti specialistų, nefinansuoti tos veiklos? Nematau logikos. Arba pasakykite žmonėms tiesą, kad saugumo klausimai mums aukščiausi, kaip ir Komisijoje. Komisija kels ir kelia vienodus saugumo reikalavimus Astravui, Suomijoje statomai elektrinei ir Ignalinos elektrinės uždarymui.

– Komisare, kaip visuomenei suprasti siunčiamą žinutę, kai didžioji dalis mūsų politikų kalba, kad šalia mūsų kyla energetinis monstras, kurio mes negalėsime sukontroliuoti, kurio saugumas kelia tam tikrų abejonių. O jūs, Lietuvos deleguotas eurokomisaras išeinate ir pasakote, kad jie visi nusikalba.

– Lietuvos politikai turi teisę kalbėti. Čia jų valia. Lietuvos visuomenė tikrai susirūpinusi saugumu ir aš puikiai žinau, kad saugumo klausimas yra numeris vienas. Net mūsų dokumentuose yra parašyta, kad branduolinis saugumas yra aukščiausio lygio prioritetas Europos Sąjungoje. Ką, jūs manote, kad Europos Sąjunga nereaguos į nieką, jeigu kas bus be saugumo?

– Jūs kalbate Europos Sąjungos vardu ar tai jūsų asmeninė nuomonė?

– O kaip kitaip. Aš kalbu pagal Europos Sąjungos priimtas pozicijas. Aš gi negaliu kitaip kalbėti.

– Jūs tvirtinate, kad tai yra Europos Sąjungos perteiktos pozicijos, bet jos prieštarauja bendrai Lietuvos pozicijai.

– Neprieštarauja. Čia jau Lietuvos vadovai turi galvoti, ar jie kartais nepučia ant šaltų kopūstų. „Nord Stream“ buvo pastatytas, šaukta, rėkta ir pastatė. Klausimas, ką davė šita konservatorių logika. Tam tikrai visuomenės daliai Rusijos baimę? Taip. Tam, kad galima tą pakurstyti? Yra dalis visuomenės, kuri iš tiesų tuo tiki, bet ne visa. Juk negalim manyti, kad visą visuomenę galima kvailinti visą laiką.

– Yra bendra Europos Sąjungos politika Rusijos atžvilgiu.

– Taip, yra. Bet Europos Sąjungoje negirdėjau, kad Rusiją kas nors būtų įvardinęs teroristine valstybe. Šito aš negirdėjau.

– Lietuvoje girdėjote.

– Prie ko čia aš? Lietuvoje kalbama, bet mano klausimas - ar kartais neatrodo, kad Lietuvoje užsienio politikos architektai elgiasi kaip dramblys porceliano parduotuvėje. Neatrodo taip? Ar jau nenusibodo visiems? Skaitau oficialų Vyriausybės raštą. „Prie pat Lietuvos sienos statoma elektrinė kelia didelį susirūpinimą mums visiems“. Pritariu. „Tai visų pirmą mūsų žmonių saugumo klausimas“. Pritariu. Ne tik mūsų, bet ir Baltarusijos žmonių saugumo klausimas. Jeigu ten sprogs, baltarusiams bus blogai. „Todėl turime veikti ryžtingai, ginti Lietuvos ir jos gyventojų interesus“. Pritariu. „Patvirtintos būtinosios apsaugos priemonės užkirs kelią nesaugiai Astravo elektrinės elektrai patekti į Lietuvos rinką“. Pasirodo, ne tik elektrinė nesaugi, bet ir jos elektra nesaugi.

– Taip, nes Vyriausybė pritarė planui, pagal kurį Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektra negalės patekti į Lietuvą.

– Aš pirmą kartą girdžiu terminą, kad elektra gali būti nesaugi. Dovanokit, čia fizika, čia ne politika. Elektrinė gali būti nesaugi, bet nei viena nesaugi atominė elektrinė elektros negamina. Ji tuoj pat sustabdoma ir žiūrima, kokie techniniai lygiai, kaip kas. Jeigu elektrinė iš vis nesaugi, jai neduodama licencija. Juk tai reguliuoja Tarptautinė branduolinė reguliavimo agentūra. Yra Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), Europos agentūra, visos konvencijos. Juk čia ir branduolinio ginklo problemos kartu yra.

– Komisare, kaip jūs siūlote elgtis oficialiai Lietuvos valdžiai Astravo atominės elektrinės klausimu?

– Siūlau, kad oficiali Lietuvos valdžia, jeigu turi kokių nors įtarimų dėl nesaugumo, tegu juos ir toliau teikia Komisijai, ji į tai atsižvelgs. Bet jei juose nebus rimtų faktų, tada kas kita. Jeigu bus rimti, jie bus įvertinti, nes tai yra Komisijos priedermė. Tik sutarkim, kad nereikia klaidingos informacijos siųsti. Tai gali sudaryti įvairių gandų. Gandai yra labai blogai, nes, mano nuomone, premjerui S.Skverneliui pagaliau reikėtų važiuoti į Europos Vyriausybių vadovų tarybą, nes jis tęsia labai blogą A.Kubiliaus ir A.Butkevičiaus tradiciją nevažiuoti ten. Kaip tik, važiuodamas ten, jis daug daugiau gali nuveikti atominės elektrinės saugumui.

– Jūs nesijaučiate peržengęs savo kompetencijos ribų?

– Mane įgaliojo pristatyti Europos Sąjungos Komisijos nuomonę, aš ją ir pristatau. Štai ta nuomonė. Užeikit į tinklapį ir raskit bent vieną sakinį, kuris buvo neteisingai interpretuotas. Aš esu saistomas Komisijos, ji dabar iš Baltarusijos reikalauja grafiko dėl europinio strestesto. Yra sutarta, kad tarp šių metų rugsėjo ir kitų metų vasario tas testas turi būti daromas. Lietuvos specialistai tame dalyvaus. Gal S.Skverneliui verta išklausyti Lietuvos specialistų nuomonę? Jeigu aš esu premjeras ir mano šalies energetikos instituto žmonės darbuojasi, tai jie turi man ant stalo pateikti pliusus, minusus, kas yra, kaip yra. Ne tik užsienio politikos formuotojai, pasižiūrėję į konservatorių vėliavą. Kiek tai gali tęstis?

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.