Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) instituto docentas Kęstutis Girnius BNS teigė, kad Vokietijos parlamento rinkimų santykių tarp Vokietijos ir Lietuvos nepakeis. Vis dėlto populistine laikomos dešiniųjų pažiūrų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) rezultatas gali lemti A.Merkel pasistūmėjimą į dešinę.
„Aš manau, kad faktiškai Lietuvos kaip nors tiesiogiai nepaveiks (rinkimai – BNS). Būtent tie, kurie balsavo už AfD, yra nepatenkinti tradicinėmis partijomis. Iki šiol A.Merkel daugiau judėjo į kairę, o dabar tai gali pasikeisti ir ji keliaus toliau į dešinę“, – sakė K.Girnius.
Jo nuomone, A.Merkel vadovaujamas konservatyvios pakraipos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir bavariškosios Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) blokas koaliciją tikriausiai sudarys su Laisvąja demokratų partija (FDP) ir „žaliaisiais“. Derybos dėl koalicijos, anot jo, gali užtrukti apie mėnesį.
„Aš manau, kad buvo visiškai aišku, jog bus A.Merkel partija, bus FDP ir jie kartu turės derėtis dėl vadinamosios Jamaikos koalicijos. Derybos gali būti ilgos ir sunkios, nes žalieji savo pozicijų greitai neatsisakys, jie žino, kad jų dalyvavimas koalicijoje reikalingas“, – tvirtino K.Girnius.
„Deutsche Welle“ paskelbti balsavusiųjų apklausų rezultatai rodo, kad CDU ir CSU bloką palaikė 32,5 proc. rinkėjų, Socialdemokratų partija (SPD) gavo 20 proc. balsų, AfD – 13,5 proc., FDP – 10,5 ir „žalieji“ – 9,5 procento.
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis BNS irgi argumentavo, kad šie rinkimai jokių pokyčių dvišaliams santykiams tarp Vokietijos ir Lietuvos neatneš.
„Aš nematyčiau jokių radikalių pasikeitimų, jeigu net būtų laimėję socialdemokratai. Ar vienas, ar kitas variantas, kalbant apie Lietuvos interesą, užsienio politiką ir dvišalius santykius, tai čia nebus poveikio“, – tvirtino Š.Liekis.
V.Ščiavinsko nuotr.
VU TSPMI vadovas Ramūnas Vilpišauskas BNS argumentavo, kad Vokietijos užsienio politika šiek tiek kis nuo to, kas sudarys valdančiąją koaliciją, bet iš esmės pokyčių Lietuvos atžvilgiu nebus.
„Naujos valdančiosios daugumos politika priklausys nuo koalicijos sudėties. Jeigu bus koalicija tarp krikščionių demokratų ir liberalų arba tas Jamaikos variantas – krikščionys demokratai, liberalai ir žalieji – tai tada priklausytų, kas būtų užsienio reikalų ministru. Jeigu su liberalais, tai galėtų būti santūresnė politika Europos integracijos srityje. Santykyje su Lietuva ar šiuo regionu reikšmingų pokyčių nebūtų, mano nuomone. Jeigu vėl būtų didžioji koalicija su socialdemokratais, tai tikėtina, kad dar didesnis tęstinumas būtų dabartinės politikos“, – teigė R.Vilpišauskas.
Anot jo, po Vokietijos rinkimų šioje šalyje bus daugiau kalbama apie Europos integraciją.
„Galimas vienas pokytis – Europos Sąjungos darbotvarkės prioritetizavimas, nes daug kas mano, kad po šių rinkimų Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas, Prancūzijos prezidentas – BNS) tikėsis naujos valdančios daugumos, su kuria galėtų įgyvendinti savo idėjas, susijusias su tolimesne Europos integracija“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
Susiję straipsniai
Jis pridūrė, kad balsuodami už A.Merkel vokiečiai sustiprino jos pozicijas dėl išlaidų gynybai didinimo, tačiau atiduoti balsai už AfD reiškia, kad didelė dalis šalies buvo nepatenkinti jos sprendimais dėl migrantų.
Laimėjusi dar vieną kadenciją A.Merkel prilygtų savo pirmtakui ir buvusiam mokytojui Helmutui Kohliui (Helmutui Koliui), vadovavusiam Vokietijos vyriausybei vadovavo 16 metų. A.Merkel Vokietijos kanclerės pareigas eina nuo 2005 metų.