„Plagiato nėra, bet citavimo probemų yra ir jas reikia ištirti“, - kalbėjo KTU akademinės etikos komisijos pirmininkas Nerijus Čepulis. Jis aiškino, kad monografija buvo perleista per tarpatutinę plagiato patikros sistemą „Cross check“.
Buvo nustatytas kone ketvirtadalio darbo sutapimas su kitais leidniais. „Bendras sutapimas (su kitais leidiniais) yra iki 24 procentų. Kitas labai svarbus parametras – koks didžiausias atitikimas su vienu šaltiniu. Nustatytas 1-3 proc. atitikimas su vienu šaltiniu.
Jei bendra sutaptis su kitu šaltiniu iki 20 procentų, tai nekelia grėsmės plagiatu.
Jei daugiau nei 20 proc. reikia, kad redaktorius peržiūrėtų atitikmenis. Kalbant apie sutapimą su vienu šaltiniu, sutapimas gali būti iki 3 procentų, kaip yra ir su šia monografija“, - sakė N.Čepulis.
Etikos kolegija pasiūlė atlikti išsamią citavimo patikrą. „Gavus šią roboto medžiagą, reikia eiti gilyn ir žiūrėti, ką reiškia sutapimas. Tokią išsamią patikrą padaryti yra labai sudėtinga.
Etikos kolegija priėmė sprendimą, kad tą turėtų atlikti nepriklausoma komisija ir būtent vadybos srities“, - teigė akademikas.
Tyrimą turėtų inicijuoti KTU Senatas arba Taryba. „Norėčiau matyti tokią komisiją, bet nežinau, kaip jos sudaromos“, - pripažino N.Čepulis.
Rektorius neigė plagiatą
Pats KTU rektorius Petras Baršauskas pripažino, kad netikslumų darbe yra, tačiau dėl plagiato jis sakė esąs ramus.
„Taip, yra ir skaudžių dalykų – supainiotos citatos, pripažįstu. Gal septynios tokios klaidos. Nesužiūrėjau. Kaltas. Bet nėra nė vieno šaltinio, kuris darbe nepaminėtas. O klaidų – tikrai daug. Citavimo didžiausia problema“, - pripažino monografijos autorius.
Jis nerado savo darbe pastraipų, po kuriomis nebuvo nurodyti autoriai. „Aš tokių nesuradau. Taip, citavimo problemos, sutinku, jei ne po kiekviena pastraipa sudėta, bet autoriai yra sudėti literatūros sąraše. Nebuvome labai jau stropūs (cituojant). Kultūra kito“, - pripažino P.Baršauskas.
Rektorius kaltino puolimu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkus, kurie ėmė kaltinti jį plagiatu.
„Kaltinimai eina iš tų pačių žmonių, tuo pačiu stiliumi. Kodėl? Tai yra aukšto mokslo reformos pasekmė. Deja, aš buvau vienintelis pagrindinis žmogus, kad Kaune svajonė – turėti tarptautinį konkurencingą universitetą, o tą galima padaryti tik sujungiant į vieną universitetą“, - aiškino P.Baršauskas.
Rektorius aiškino, kad nėra įsikibęs į postą. „Uždirbu 3 tūkst. eurų, kvalifikuotas statybininkas gauna daugiau. Man svarbu tikslai ir idėjos. Aš pasirengęs atsistatydinti. Pasakiau tarybai: jei matote, kad tai blogai universiteto įvaizdžiui, tą pačią minutę (galiu atsistatydinti)“, - kalbėjo profesorius.
P.Baršausko monografiją 2003 metais jau tikrino Lietuvos mokslo taryba. „Medžiaga palanki monografijai. Tai buvo pagyros, kad monografija yra nauja ir reikalinga“, - sakė N.Čepulis.
KTU rektorius neatmetė galimybės, kad kreipsis į teismą dėl šmeižto. „Bet supraskite, vadovauju didelei organizacijai, masė darbo. Galima buvo duoti į teismą už šmeižimus. Bet aš neišeičiau iš teismų. Bet jei sprendimai bus be argumentų – teks“, - sakė P.Baršauskas.
Šiandien neleistų gintis
Jei monografija būtų parašyta šiemet, jos universitetas greičiausiai neleistų gintis.
KTU studentams leidžiama gintis darbą, kai atitikimas su kitais darbais būna ne didesnis nei 15 procentų.
„Taip, šiandien (didelis atitikimas su kitais leidiniais. - Red.) yra neleistina, kategoriškai. Bet tuo metu reikalavimai citavimui skyrėsi. Pateikti kažką svetimo ir pasakyti, kad čia tavo - plagiatas, bet pateikti be kabučių ar su kabutėmis, dar kažkokiu stiliumi, literatūros sąraše nurodyti, o kažkur nenurodyti, čia stilius citavimo, klaidos, korektūra. Tie dalykai keitėsi“, - aiškino P.Baršauskas.
Plagiatą vasaros pabaigoje įžvelgė buvęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Algirdas Avižienis, pateikęs skundą Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai.
„P.Baršausko monografijoje aptinkamas didelių svetimo kūrinio dalių kopijavimas, tik retai kur nurodant tikrąjį šaltinį bei imituojant perfrazavimą, nors tekstas iš svetimo kūrinio kopijuojamas pažodžiui“, – apie Vilniaus Gedimino technikos (VTU) universiteto Habilitacijos komisijai dar 2002 metais pateiktą mokslinį darbą pareiškė profesorius A.Avižienis.
Praėjusią vasarą išnagrinėjęs anglų kalba parašytą P.Baršausko monografiją apie tarptautinio verslo vadybos principus „“Transfer of International Management Principles to CEECs“, A.Avižienis apstulbo – darbe jis aptiko sutapimų su šešiais užsienio mokslininkų straipsniais ir knygomis, išleistomis dar prieš monografijos pasirodymą.
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba rugsėjo mėnesį pradėjo tyrimą dėl A.Avižienio nurodytų faktų. Jis kreipėsi ir į VGTU, prašydamas panaikinti sprendimą dėl habilituoto socialinio mokslo daktaro laipsnio suteikimo P.Baršauskui.
