Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis patikino, kad tai tėra pirmasis pratybų vertinimas. Toliau jis bus plačiau nagrinėjamas tiek Lietuvos, tiek NATO mastu. Ministro teigimu, šias pratybas ir faktą, kad nebuvo didesnių provokacijų, mūsų šalies atžvilgiu, laiko mūsų šalies sėkme.
„Teoriškai pratybos „Zapad 2017“ baigėsi, bent jau aktyvioji jų stadija Baltarusijoje. Šiuo metu yra stebimas Rusijos kariuomenės atsitraukimas, o Kaliningrade pratybos tebesitęsia. Didesnio pobūdžio pratybos neperaugo į kažkokias provokacijas, išskyrus nedidelius incidentus. Tai galima vertinti kaip mūsų sėkmę. Atgrasymo technika iš Lietuvos ir NATO pusės tikrai veikė“, – žurnalistams antradienį sakė krašto apsaugos ministras R.Karoblis.
Šiuo metu stebimas Rusijos kariuomenės atitraukimas iš Baltarusijos teritorijos, tuo metu Karaliaučiaus srityje kariniai mokymai tęsiasi.
Ministras Raimondas Karoblis priminė, jog oficialiai Rusija buvo deklaravusi, jog pratybose dalyvaus 12,7 tūkst. karių.
Rusija savo pamokas išmoko
Ministras išvardino ir pirmąsias stebėjimo išvadas. „Buvo pastebėta pabrėžtinai agresyvi Rusijos nuotaika, šių pratybų pasiruošimo metu. Kai kuri informacija turėjo net dezinformacijos pobūdžio. Pratybos buvo nukreiptos prieš aukštesnio technologinio lygio valstybes, t. y. NATO. Strateginės pajėgos buvo naudojamos šalia Lietuvos sienos“, – pastebėjimus vardijo ministras.
Rusija pasimokė iš ankstesnių pamokų. Tai nebėra ta kariuomenė, kuri buvo Gruzijoje, ar Ukrainoje. Buvo mokomasi iš pamokų Sirijoje“, – tikino ministras.
Modernizavo techniką
Krašto apsaugos ministras patikino, kad Kaliningrado srityje vykusios pratybos leido pastebėti, kad Rusija modernizavo savo techniką.
Tam pritarė ir II operatyvinių tarnybų departamento pulkininkas Remigijus Baltrėnas. Jo teigimu, pradėti naudoti ir bepiločiai orlaiviai.
Vyko puolimo simuliacija į visas Baltijos šalis
Tuo metu R.Karoblis tikino, kad pratybose vykdyti „konvenciniai veiksmai prieš aukštesnio technologinio lygio valstybes, konkrečiai – NATO“ ir jie buvo „tiek puolamojo, tiek ginamojo pobūdžio“. Jis teigė, kad tai neatitiko pranešimų, jog mokymai skirti antiteroristinėms operacijoms, nes kompleksinėse pratybose dalyvavo „visi Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų elementai, įskaitant kosmoso pajėgas“.
Taip pat, anot jo, „Zapad“ buvo naudojami bombonešiai, vykdyti „realūs bombardavimai šalia Lietuvos sienos“, panaudotas oro desantas prie Latvijos, Estijos sienos, prie Barenco jūros.
„Svarbu, kad vyko puolimo simuliacija iš Rusijos federacijos į visas Baltijos šalis“, – sakė jis.
„Tai pirmasis kokybinis šuolis pastebėtas, reakcijos laikas sutrumpinamas. „Zapad“ patvirtino, kad pradėjo papildomai naudoti naujas technologijas. Bepiločių orlaivių panaudojimas yra Sirijos ir Ukrainos pamokos“, – sakė R.Baltrėnas.
Šie mokymai vyko rugsėjo 14 – 20 dienomis. Prieš pratybas Lietuvos pareigūnai nuogąstavo dėl pratybų masto ir galbūt puolamojo scenarijaus.
Anot jų, mokymuose galėjo dalyvauti iki 100 tūkst. karių, o Rusija dirbtinai sumažino pratybose dalyvavusių karių skaičių, siekdama išvengti platesnio jų stebėjimo.
„Zapad“ metu du iš Rusijos pagrindinės dalies į Karaliaučiaus sritį skridę transporto orlaiviai pažeidė Lietuvos oro erdvę ties Kuršių nerija.
Rusai teigia taip padarę, kai gavo Lietuvos oro eismo pareigūnų leidimą, nes norėjo išvengti nepalankių oro sąlygų. Vilnius tikina, kad leidimas įskristi į šalies oro erdvę lėktuvams „Il-76“ nebuvo suteiktas.
Krašto apsaugos ministras antradienį „Zapad“ vertinimą taip pat pristatys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
