Sunku rasti studentą, kuris per egzaminą arba atlikdamas kitą užduotį nebūtų mėginęs nusirašinėti, išsisukinėti ar kitaip gudraudamas apmulkinti dėstytojo.

Ar juos kankina gėdos jausmas? Galbūt,bet nuo šiol net didžiausi tinginiai jausis gerokai tvirčiau: jeigu nusirašinėja profesoriai, ko norėti iš studentų?

Kauno technologijos universitetą (KTU) krečia neregėtas skandalas – vienos geriausių Lietuvoje aukštojo mokslo įstaigos rektorius profesorius P.Baršauskas buvo apkaltintas plagiatu, mat mokslininko išleistoje monografijoje aptikta gausybė kitų autorių citatų.

Netgi KTU Akademinės etikos komisija nustatė, kad P.Baršausko darbo bendras sutapimas su kitais leidiniais siekia 24 procentus.

Pats P.Baršauskas prisipažino, kad rengiant mokslinį darbą jame pasitaikė netikslumų, susijusių su šaltinių citavimu.

Pasak rektoriaus, monografija buvo rengiama prieš du dešimtmečius, tuomet viską teko rašyti ranka ir galiojo kitokios citavimo taisyklės. Visų šių aplinkybių visuma virto apmaudžiu nesusipratimu.

KTU rektorius pastarosiomis savaitėmis nuolat kartojo, esą knaisiojimasis po senus dalykus ir mėginimas surasti skandalingų faktų susijęs su jo pozicija dėl aukštojo mokslo reformos Kaune.

P.Baršausko svajonė – mieste turėti tarptautinį konkurencingą universitetą.

Nors rektorius nutylėjo, niekam nekyla abejonių, kad jo pamatais ir karkasu turėtų tapti KTU.

Šios aukštojo mokslo įstaigos vadovai jau prieš porą metų prabilo apie galimybę susijungti su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Naujasis darinys galėtų prisijungti Aleksandro Stulginskio universitetą ir Lietuvos sporto universitetą.

Šalikelėje liktų Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kuris nesiderina bendroje dėlionėje ir ieško kitų išsigelbėjimo būdų.

KTU rektorius įžvelgė piktų kėslų ir be užuolankų apkaltino VDU mokslininkus puolimu.

Kas tas žmogus, P.Baršauską apkaltinęs plagiatu ir parašęs oficialų skundą? Tai Kalifornijos universiteto profesorius, buvęs VDU rektorius A.Avižienis.

Dar galima priminti, kad jis du kartus buvo išrinktas į Kauno tarybą pagal konservatorių sąrašą, o P.Baršauskas minimas tarp galimų šios partijos atstovų rungtis dėl Kauno mero posto 2019-ų-jų pavasarį vyksiančiuose rinkimuose.

Galima sakyti, kad konservatoriai šio kandidato jau neteko. Net profesoriui P.Baršauskui įrodžius, kad jis rašydamas monografiją nenusižengė jokioms taisyklėms, oponentai kaskart nepraleis progos priminti klampią istoriją.

Kaltinti profesorių A.Avižienį politiniais spektakliais turbūt būtų visiškai klaidingas kelias. Kita vertus, kodėl jis staiga susidomėjo prieš du dešimtmečius rašytais KTU rektoriaus darbais?

Ar A.Avižienis dabar imsis tyrinėti kitų šalies aukštojo mokslo įstaigų vadovų darbus?

Konservatoriai išgyvens ir be P.Baršausko, o štai jo vadovaujamai ir Kauną garsinančiai aukštojo mokslo įstaigai suduotas skaudus smūgis. Jeigu P.Baršauskas atsistatydins, jis pripažins savo kaltę, jeigu išliks poste – dar ilgai jaus spaudimą ir nepasitikėjimą.

Argumentas, kad kerštaujama už poziciją, susijusią au aukštojo mokslo reforma Kaune, skamba nelabai įtikinamai.

Kaip, matydami viešojoje erdvėje vykstančias aršias kovas, turėtų jaustis KTU studentai?

Panašiai kaip vaikas, kurio tėvas parnešė namo nuo kaimyno obels nuskintų obuolių, tačiau mamos buvo sugėdintas ir pradėjo aiškinti, esą visi obuoliai yra panašūs, o svetimi vaisiai bendroje lėkštėje sudaro mažiau kaip ketvirtadalį jos turinio.

Jeigu jau dedasi tokie dalykai tituluotų mokslo žmonių bendruomenėje, galbūt ir studentams atsiveria nauji medžioklės plotai. Bakalauro ar magistro darbams jie galėtų rinktis ne bendras specialybes temas, o nagrinėti nesąžiningų mokslo žinių skleidėjų disertacijas ir monografijas. Ir patiems nusirašinėti nuo nieko nereikėtų, ir aukštojo mokslo reformai gal pasitarnautų. Mažiau profesorių, kuriems reikia darbo, – mažiau aukštųjų mokyklų.

Studentai visada buvo drąsiausia visuomenės dalis.

„Laikinoji sostinė“

Arūnas Karaliūnas. Pliekiasi profesoriai, o skiedras rinks studentai