Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, „valstietis“ Vytautas Bakas tik pradėjus kalbėti apie tokį tyrimą, patikino, kad jis būtų nukreiptas trimis kryptimis ir truktų apie pusmetį. Pirmoji tema – Mindaugo Basčio ir „Rosatom“ ryšys, taip pat neskaidri verslo įtaka politiniams sprendimams ir strateginių įmonių valdymas.
Bijo politinių spąstų
P.Urbšys teigia, kad „valstiečiai“, nors ir esantys šio projekto iniciatoriai, gali skaudžiausiai nuo jo ir nudegti.
„Būdami iniciatoriai šitos laikinosios komisijos sudarymui, mus stumia į politinius spąstus. Nes mums oponuojančioms jėgoms yra galimybė parodyti, kad mes eilinį kartą nesprendžiam šalies problemų, o aiškinamės santykius tarpusavyje“, – problemą įžvelgia parlamentaras.
Jis taip pat teigia, kad laikinosios komisijos parlamentiniams tyrimams yra sudaromos iš partijos interesus turinčių žmonių. O tai gali politikus paskatinti „pakišti“ oponentus ir išgelbėti savuosius.
„Jeigu norima iš tikrųjų realiai spręsti situaciją su politine korupcija, tai nereikėtų pradėti nuo mistinių laikinųjų komisijų kūrimo. Nes kiekvienas joje iš savo politinio intereso, nes visos temos persipynusios per visas politines jėgas. Visada politikams yra pagunda, tokių komisijų darbą išnaudoti kaip politinių sąskaitų suvedimą“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė parlamentaras.
Pradedama ne nuo tos pusės
Parlamentaras P.Urbšys tikina, kad toks tyrimas tiesiog nėra reikalingas. P.Urbšys sakė, kad įvardinti su Mindaugo Basčio istoriją susijusius kitus parlamentarus buvo galima paprasčiau, net nekuriant naujos komisijos.
„Kai opozicija pradėjo kalbėti, kad ne tik vieno M.Basčio elgesį reikia stebėti, Nacionalinės gynybos ir saugumo komitetui buvo suteiktas laikinosios komisijos statusas. Ir man čia yra įdomiausia, kad vietoje to, kad komisija būtų pradėjusi gilintis į tai, kas dar stovi už Basčio, jie susikoncentravo tik ties juo. Ir tada sustabdė savo veiklą. Kas trukdė tada, tirti tas visas aplinkybes?“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė politikas.
P.Urbšiui kliūna ir laikinosios komisijos pavadinimas.
„Jeigu nėra aiškiai apibrėžiami klausiamai, ką komisija gali tirti, tai tada susidaro laisvė interpretacijai“, – į problemas pirštu badė P.Urbšys.
„Ta informacija, kas yra tyrimo objektai, žino didelis skaičius žmonių. Manau, kad tai yra kelios dešimtys Seimo narių. Tai kalbėti apie tai, kas nesužinos tie asmenys į kuriuos bus nutaikytas šis tyrimas, yra daugiau, negu naivu.
Kodėl politikai tiria pirmieji?
P.Urbšys turi ir dar vieną pastabą šiam parlamentiniam tyrimui. Jis nesupranta, kodėl visų pirmą jį tiria politikai, o tik tada, rezultatus atiduoda teisėsaugai.
„Visų pirma, turi tirti teisėsauga tokius dalykus, o ne atvirkščiai. Pirma politikai iškedena, o tas kas lieka, tuos kaulelius prokuratūrai numeta? Tyrimai tada tikrai būna nerezultatyvūs“, – piktinosi P.Urbšys.
„Aš manau, kad tyrimas tikrai gali būti bereikšmis. Ir dar gali pasitarnauti, kad būtų sukeltas triukšmas visuomenėje ir būtų parodyta politinė impotencija tuos klausimus spręsti. Gal šiai komisijai visų pirma reikia pasikelti senus tyrimus, kurie niekada nebuvo baigti. Ir tik tada spręsti, ar reikia naujų“, – naujienų portalas lrytas.lt sakė P.Urbšys.
Kad šis parlamentinis tyrimas įvyktų, tam turėtų pritarti Seimo dauguma. Pats Vytautas Bakas patikino nežinantis, ar ją surinks.
