Renginiu siekiama populiarinti gyvąją žemaičių tarmę ir potarmių tradicijas taikant šiuolaikines tarmiškos kūrybos formas. Kalba, tarmės ir žodinė liaudies kūryba – itin svarbi mūsų tradicinės kultūros dalis, be kurios nebūtų mūsų tapatybės, regionų kultūros įvairovės bei pačios kultūros. „Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia“, – yra pasakęs Lietuvos kalbininkas Jonas Jablonskis.
Žemaičiai labiausiai vuožauja (saugo, globoja) savo kalbą. Žemaičių kalbos tyrinėtojas, dr. prof. Juozas Pabrėža, vertindamas lietuvių kalbų ir jų tarmių bei patarmių gausumą, teigia, kad šiandien viena stipriausių tarmių ir stipriausia kalba Lietuvoje yra žemaičių.
„Konkurse gali dalyvauti 1 – 12 klasių mokiniai ir jaunimas iki 23 metų. Dalyviai bus išskirstyti į keturias grupes: A (1 – 4 klasės), B (5 – 8 klasės), C (9 – 12 klasės), D (jaunimas iki 23 m.). Norėdami išpildyti visas konkurso sąlygas, kūrėjai turi pristatyti 1 arba 2 prozos, apsakymų, poezijos kūrinius dar niekur nespausdintus ir neteiktus kitiems konkursams, sukurtus žemaičių kalba“, – sakė Telšių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų ir jaunimo ansamblio „Čiučiuruks“ vadovė ir folkloristė Rita Macijauskienė. Organizatorė atkreipė kūrėjų dėmesį, kad reikėtų, kiek įmanoma, laikytis Alekso Stanislovo Girdenio ir Juozo Pabrėžos nustatytų žemaičių kalbos rašybos taisyklių.
Šeštus metus skaičiuojantis Regioninis moksleivių žemaičių kūrybos ir žemaitiškų skaitymų konkursas „Rokoukemies ėr korkem žemaitėškā“ kasmet plečia savo geografinę teritoriją, kur vis daugiau Žemaitijos regiono savivaldybių dalyvauja rengiamame konkurse. 2017 m. konkursas skirtas Piliakalnių bei Tautinio kostiumo metams paminėti.