Pasakyk viešai, kad Vardenis Pavardenis yra aferistas, vagis bei sukčius, ir kaipmat už šmeižtą gali atsidurti teisiamųjų suole.
Bet jei nekaltą žmogų apšmeiš kuris nors iš prokurorų kastos, jam nė plaukas nuo galvos nenukris. Statistika rodo, kad subliūkšta apie pusę Generalinės prokuratūros iškeltų baudžiamųjų bylų.
Vadinasi, apie pusę prokurorų apkaltintų piliečių yra tikrų tikriausiai apšmeižti.
Dar gerai, kai procesas pasibaigia tyliai, bet labai dažnai šmeižikiškus valstybinių kaltintojų žodžius cituoja daugybė žiniasklaidos priemonių.
Maža to, neretai daugybę metų neteisingai apkaltintiems žmonėms suvaržoma laisvė, areštuojamas turtas, jie neretai negali dirbti mėgstamo darbo.
Tačiau apkaltinti šių baltais siūlais siūtų bylų kūrėjų nepavyks, nes juos saugo įstatymas. Neva po to jie paprasčiausiai bijos ne tik bylas perduoti teismui, bet ir išvis nenorės pradėti ikiteisminių tyrimų.
Tačiau tyrimus atlieka ir kiti, pavyzdžiui, žurnalistai – tik jie nebijo, nors jų duona nepalyginti rupesnė.
Nors jie už prokurorus turi daug mažiau galimybių surinkti įrodymus ar patikrinti informaciją, dažnai pavyksta demaskuoti ne tiktai aukštus valdininkus, bet ir pačius prokurorus.
O jau tuomet užsisuka patrakusi teismų karuselė, nes teisybė daug kam pasirodo skaudi. O žurnalistų, kitaip nei prokurorų, įstatymas nesaugo.
Negana to, jei Vardenį Pavardenį teisme nebūtais dalykais apkaltins prokuratūros atstovas, žurnalistas tik surašys jo žodžius ir paskelbs viešai, spėkite, kas bus apkaltintas šmeižtu, kai Vardenis Pavardenis bus išteisintas? Teisingai, tik ne prokuroras.
Todėl lygesni už kitus gali švaistytis įžeidimais į kairę ir į dešinę nieko nebijodami.
Vis tiek baigtis aiški, nes prokurorai nepakaltinami. Jie visuomet laimi, kaip dauguma Lietuvos futbolo rinktinės varžovų.
