Kuopė dugną ir pakrantes
Visuomenininkų paraginti gyventojai jau septintą kartą švarino per Klaipėdą tekančios upės vandenis – valė dugną, kuopė meldais ir krūmynais apžėlusias pakrantes.
Švietėjiška ekologinė akcija šiemet pavadinta „Švari Dangė„ - mat klaipėdiečiai miesto patriotai siekia, kad kalbininkų Dane vadinamai upei būtų grąžintas istorinis kuršių kilmės hidronimas - Dangė. Pastarieji nenusileidžia, aiškina, kad upę galima vadinti dviem vardais. Aukštupio gyventojai Dangę-Danę vadina Akmena.
Klaipėdos senamiestyje susirinkę ekologinės akcijos dalyviai nuo burlaivio „Meridianas“ ir Jono kalnelio prieigų paupiais nukulniavo Tauralaukio gyvenvietės link semdami į plastiko maišus žmonių paliktas šiukšles
Narai kartu su sportinės žūklės klubo „Kurėnas“ nariais nuleido į upę nedideles valteles, naršė Dangės dugną ties Liepų gatvės tiltu. Švaros akcijoje iš viso dalyvavo apie šimtas į rotariečių iniciatyvą atsiliepusių uostamiesčio gyventojų.
Keistas radinys užminė mįslę
Anksčiau nardymo klubo "Oktopusas" nariai iš Danės dugno keldavo senus televizorius, stiklo butelius, metalo laužą, net motociklus, o dabar jų laimikis menkesnis - dvi senos padangos, batų pora ir keli smulkūs apyvokos daiktai. Pakilus upės lygiui, narams nebuvo lengva orientuotis drumstame vandenyje - dugnas vos įžiūrimas.
„Pastebėjome, kad šiukšlių yra kur kas mažiau, nei ankstesniais metais. Pradėjus veikti plastiko butelių ir skardinių supirktuvėms, niekas taros nebemėto, kur pakliuvo. Mūsų pastangos irgi nenuėjo veltui - žmonės pajuto atsakomybę už aplinką, kurioje gyvena“, - kalbėjo klubo „Concordia 1826“ prezidentas Virginijus Jurgelevičius.
Vieno akylaus naro iš upės ištrauktas stiklo dirbinys su inkrustuota merginos nuotrauka užminė mįslę švarintojams – nuprendus, kad daiktą iš nevilties Dangėje nuskandino įsimylėjėlis, keistas radinys pavadintas „nelaimingos meilės šuke“.
Talkos dalyviai kartu su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku nusifotografavo prie maišų su šiukšlėmis. Bazinėje stovykloje prie tilto iš akvariumo į Dangės vandenis paleisti keturi Lietuvos nacionalinės žuvies vardą pelnę gyvi lynai.
Už žieduotą lyną - specialus prizas
„Ant vieno lyno peleko pritvirtinome specialų pakabuką. Tokį pagavęs ir atsiuntęs laimikį įrodančias nuotraukas meškeriotojas gaus atlygį - 100 eurų“, - patikino MMK valdybos narys rotarietis ir aistringas žvejys Gintaras Bendžius.
Pernai G.Bendžius su talkininkais toje pačioje vietoje į Dangę paleido lygiai taip pat paženklintą stambų karpį. Už jį pažadėtas 200 eurų prizas, bet kol kas dar niekas neatsiliepė - šis karpis turbūt yra gudresnis už žvejus.
„Meškeriotojams belieka tik palinkėti - nei žvyno, nei uodegos“, - šypsojosi V. Jurgelevičius.
Dangės paupyje akcijos dalyviai klausėsi Klaipėdos universiteto mokslininko ichtiologo, Nacionalinės žuvies atrankos komisijos nario klaipėdiečio Antano Kontauto paskaitos apie lynus, jų populiaciją ir gyvenimo ypatybes.
„Lynas bene geriausiai atspindi lietuvio būdą – rami, nesiblaškanti, tarsi ir nepastebima žuvis, o kai užkimba ant kabliuko, parodo savo ambicijas ir galią“, - aiškino A.Kontautas, pats nacionalinės žuvies rinkimuose kažkodėl balsavęs už ešerį.
Sektina pilietinė iniciatyva
Dangėje plaukioja maždaug 17 rūšių žuvys, vyrauja menkavertės kuojos, meknės, plakiai, ešeriai, bet pasitaiko ir lydekų bei upėtakių. Pastaruoju metu žuvų kiekis ir įvairovė beveik nepasikeitė. Kitose panašiose upėse gyvena 20-25 rūšių žuvys.
Karpinės žuvys į Dangę atplaukia iš Kuršmarių, čia dar neišnykę ir lynai. A.Kontautas tvirtino, jog lynus vieną po kito traukia Klaipėdoje įsikūrusio televizijos laidų žvejams vedėjo Pauliaus Korsako tėvas, savo paslapčių neatskleidžiantis net sūnui.
Klaipėdos rotariečių akcija „Švari Dangė“ Aplinkos ministerijos įvertinta padėkos raštu kaip sektina pilietinė iniciatyvą skatinant žmones švarinti upių, ežerų, tvenkinių vandenis ir pakrantes nuo nepageidautinų civilizacijos padarinių.